English
 
 
 
 
 
 

 

 
Vertikalus
 
Dienos klausimas
peržiūrėti rezultatus
Pasiūlykite savo klausimą

Papildoma apklausa 

Horizontalus
ES ir vartotojų teisės Spausdinimo versija

E. prekyba žaidimais, knygomis, vaizdo ar muzikiniais įrašais: ES perspėja dėl nesąžiningų pirkimo internetu sąlygų

 Artėjant šventėms ir dovanų pirkimo metui Europos Komisija šiandien skelbia rezultatus, gautus ES mastu patikrinus interneto svetaines, parduodančias žaidimus, knygas, vaizdo ir muzikinius įrašus, kuriuos galima parsisiųsti į kompiuterį ar judriojo ryšio prietaisą. Nustatyta, kad daugiau kaip 75 % šių svetainių neatitinka vartotojų apsaugos taisyklių. Šis faktas verčia sunerimti dar ir dėl to, kad taip paveikiami pažeidžiami vartotojai, t. y. vaikai. Svetainių lankytojams tenka patiems ilgokai panaršyti po painias pirkimo sutarties sąlygas, kol pagaliau paaiškėja galutinė kaina, o vaikai ypač lengvai susivilioja, iš pirmo žvilgsnio atrodo, nemokamais žaidimais. Kilus sunkumams dažnai būna sunku susisiekti su klientų aptarnavimo centrais, nes daugiau kaip trečdalyje svetainių nepateikiama pakankamai informacijos. Nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos susisieks su tokiomis bendrovėmis, kad šios pasiaiškintų arba patikslintų savo svetainėse pateikiamą informaciją.

Už sveikatos ir vartotojų reikalų politiką atsakingas Komisijos narys Tonio Borg sakė: „Vaikai tampa vis imlesni technologijoms, nuo pat mažens jie išmoksta parsisiųsti žaidimus. Tačiau atsiradus įpročiui žaisti tam tikrą žaidimą, vaikus būna labai sunku nuo to atpratinti. Tėvai turėtų žinoti, kad pusė šių parsisiunčiamų žaidimų reklamuojami kaip nemokami, bet netrukus jiems gali tekti apmokėti dideles sąskaitas už virtualius papildinius, kurių reikia norint tęsti žaidimus. Šiandien paskelbti ES „žaibo operacijos“ rezultatai rodo, kad iš esmės daugumoje patikrintų svetainių sudėtinga susipažinti su pagrindinėmis pirkimo sutarties sąlygomis. Ateinančiais mėnesiais nacionalinės institucijos planuoja imtis priemonių, kad šios svetainės būtų sutvarkytos.“

Rezultatai

26 valstybių narių ir Norvegijos bei Islandijos nacionalinės institucijos iš viso patikrino 333 svetaines, įskaitant 159 žaidimų svetaines. Jos nustatė, kad 76 % svetainių (254) reikia patikrinti papildomai, nes iškilo abejonių, ar šiose svetainėse laikomasi vartotojus apsaugančių ES teisės aktų, ypač taisyklių dėl reklamos ir svarbiausios informacijos apie skaitmeninio turinio kainą ir savybes, kuri leistų vartotojams priimti nešališką sprendimą. Nustatyta, kad iš 55 svetainių, kuriose parduodami iki 14 m. vaikams skirti žaidimai, 71% (39) neatitiko ES teisės aktų. Pagrindinės problemos:

·                     Nesąžiningos sąlygos: privaloma aiškiai nurodyti sutarties sąlygas ir jos turi būti sąžiningos. Iš viso 230 svetainių (69 %) buvo sąlygų, kurios laikomos nesąžiningomis, pvz., i) nenumatyta prekybininko atsakomybė, jeigu parsisiųstas turinys sugadina vartotojo prietaisą, ii) nenumatyta, kad vartotojai gali pasinaudoti savo teise imtis teisinių arba kitokių žalos atlyginimo priemonių, arba tokiai galimybei užkertamas kelias ar ji apsunkinama, arba iii) vartotojams nesuteikiama teisė gauti naują produktą arba prašyti kompensacijos, jeigu parsisiųstas produktas neveikia.

·                     Teisė atsisakyti sutarties: dėl parsisiunčiamų produktų pobūdžio vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties, jeigu jau prasidėjo vartotojo sutikimu pradėtas parsisiuntimas (kitaip tariant parsisiunčiamo produkto neįmanoma grąžinti); tačiau prekybininkai privalo vartotojus apie tai informuoti iš anksto. 141 svetainėje (42 % patikrintų svetainių) tokios informacijos nebuvo pateikta.

·                     Nepateikiama informacijos apie prekybininko tapatybę ir adresą: prekybininkai įpareigoti savo svetainėje nurodyti savo tapatybę, geografinį ir e. pašto adresą, kad prireikus vartotojai galėtų su jais susisiekti. 121 svetainėje (36 %) tokia svarbi informacija nebuvo pateikta.

Be „žaibo operacijos“ Komisija užsakė papildomą tyrimą, kurį atlikus paaiškėjo, kad:

·                     nepateikiama informacijos apie geografinius apribojimus: kai kuriais atvejais vartotojai negali parsisiųsti skaitmeninio turinio būdami šalyje, kuri nėra jų gyvenamoji vieta, ir prekybininkai apie tai juos turi informuoti. 73 % visų patikrintų svetainių ši informacija nutylima. Jeigu tokia informacija nurodoma, ji dažnai pateikiama prie bendrų sąlygų, tad ją būna sunku surasti.

·                     reklamuojama, kad žaidimai yra „nemokami“, bet vėliau gali reikėti sumokėti tam tikrą mokestį: beveik 9 svetainėse iš 10 naudotojams iš anksto nenurodoma, kad reikės užmokėti už žaidimų papildinius arba žaidimų metu perkamus produktus; nors ši informacija dažnai ir pateikiama sutarties sąlygose, kainos nebūna aiškiai nurodytos.

Pagrindiniai faktai

Žaibo operacija – tai ES mastu atliktas svetainių patikrinimas siekiant nustatyti vartotojus apsaugančių teisės aktų pažeidimus ir vėliau užtikrinti šių teisės aktų vykdymą. Operaciją koordinuoja Komisija, o ją vienu metu atlieka nacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos. Žaibiškas skaitmeninio turinio patikrinimas atliktas 2012 m. birželio mėn. Nuo 2007 m. tai jau šešta žaibo operacija.

Vis daugiau Europos piliečių perka skaitmeninį turinį: vidutiniškai 79 % Europos vartotojų yra naudojęsi internetu teikiamomis muzikos paslaugomis, o 60 % per pastaruosius 12 mėnesių yra žaidę internetinius žaidimus. Remiantis pramonės sektoriaus šaltiniais, 2010 m. prekybos parsisiunčiamais muzikiniais įrašais apimtis Europos Sąjungoje siekė 677 mln. EUR. Apskaičiuota, kad Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Ispanijos, Nyderlandų ir Belgijos vartotojai internetiniams žaidimams 2011 m. išleido 16,5 mlrd. EUR. Vaikams skirtų žaidimų, kurie reklamuojami kaip „nemokami“, užimama ES žaidimų rinkos dalis vis didėja (50 % visų žaidimų per pastaruosius 12 mėnesių).

Tolesni veiksmai

Nacionalinės institucijos jau bando susisiekti su bendrovėmis prašydamos pateikti paaiškinimus arba patikslinti svetainėse pateikiamą informaciją. Jei bendrovės to nepadarys, prieš jas gali būti imtasi teisinių veiksmų – skiriamos baudos arba net uždaromos jų svetainės. Iki 2013 m. rudensnacionalinės vykdymo užtikrinimo institucijos pateiks Komisijai ataskaitą apie savo veiksmus. Komisija pateiks jų rezultatus apibendrinančią ataskaitą.

2011 m. Interneto tinklapių, teikiančių vartojimo kredito paslaugas, patikra

2011 m. rugsėjo 30 d. Lietuvoje, kaip ir kitos 26 Europos Sąjungos valstybės narės, Norvegija ir Islandija, vykdė kasmet Europos Komisijos koordinuojamą interneto svetainių patikrą. 2011 metais buvo tikrinami vartojimo kredito paslaugas teikiantys tinklapiai. Buvo siekiama nustatyti, ar tokie tinklapiai atitinka Europos Sąjungos vartotojų teises reglamentuojančias teisės normas. Lietuvoje šią patikrą atliko Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Tyrimo metu buvo patikrino 5 svetainės ir nustatyta, kad 3 iš jų yra teisės aktų nuostatų pažeidimų, tačiau ir kitos 2 yra stebimos, nagrinėjamos išsamiau. Tinklapiai ir bendrovių pavadinimai tyrimo metu nėra skelbiami. Taryba yra išsiuntus pranešimus pažeidimus padariusioms bendrovėms.

Pagrindiniai tyrimo metu nustatyti pažeidimai yra šie:

·                     Vartojimo kredito reklamoje trūksta informacijos. Svetainių reklamoje nebuvo nurodyta visa standartinė informacija, privaloma pagal Vartojimo kredito direktyvą, pvz., i) bendros kredito kainos metinė norma, labai svarbi pasiūlymams palyginti, ii) informacija apie tai, ar į bendrą kainą įtrauktas mokestis už privalomas papildomas paslaugas (pvz., draudimą) arba iii) kredito sutarties galiojimo trukmė.

·                     Pasiūlyme praleista pagrindinė informacija. Svetainėse trūko aiškios informacijos apie įvairius bendros kainos aspektus, pvz., i) palūkanų normos rūšį (fiksuotosios, kintamosios arba jų derinys), ii) kredito sutarties galiojimą (jei taikoma) ir iii) tam tikras su kreditu susijusias išlaidas (pvz., įsipareigojimo mokestis).

 ·                     Apgaulingai nurodytos kainos. Informacija apie kredito kainas pateikta klaidinga arba gali klaidinti vartotojus, pvz., i) dėl kainos apskaičiavimo metodo arba ii) dėl to, kad jiems nepranešama, kad, be vartojimo kredito kainos, dar yra privalomojo draudimo išlaidų.

·                     Vartojimo kredito paslaugas teikia neįregistruota bendrovė.  

„Sweep Plus“ Lietuva, kartu su Italija, Estija, Latvija, Slovakija ir Švedija atliko išsamesnį 57 patikrintų svetainių tyrimą - „Sweep Plus“. Buvo analizuojamos pagrindinės, dažniausiai vartotojams kylančios problemos susijusios su ikisutartine informacija ir sutarties sąlygomis. Tyrimo metu buvo prašoma pateikti ikisutartinę informaciją bei esmines būsimos vartojimo kredito paslaugos sutarties sąlygas, informaciją apie galutinę vartojimo kredito kainą bei kitus esminius tokio pobūdžio sutarties klausimus.

Pirkimas internete. Po ES veiksmų vartotojams pirkti bilietus internete tapo saugiau

Briuselis, 2011 m. rugsėjo 29 d. Pritaikius griežtas priemones probleminėms svetainėms, kurios pardavinėjo bilietus į neegzistuojančius renginius arba nepaaiškindavo, ar pirkėjui pinigai bus grąžinti, jei renginys neįvyks, dabar pirkti bilietus į muzikinius ir sporto renginius internete tapo kur kas saugiau. Patikrinus, kaip kultūros ir sporto renginių bilietų prekybos svetainėse laikomasi ES vartotojų apsaugos taisyklių, nustatyta, kad 88 proc. svetainių atitinka ES teisės nuostatas (palyginti su vos 40 proc. 2010 m.), ir galima tikėtis, kad padėtis toliau gerės, nes bylos nagrinėjamos teismuose. ES koordinuotą patikrinimą (vadinamąją „Žaibo operaciją“) 2010 m. rugsėjį pradėjo visų valstybių narių, Norvegijos ir Islandijos nacionalinės institucijos. Dažniausios problemos buvo: nepakankama arba klaidinanti informacija apie bilietų kainą; nesąžiningos sąlygos; nepakankama arba klaidinanti informacija apie prekiautoją. Šie trūkumai ištaisyti, paprastai savanoriškai, tačiau kai kuriais atvejais taikytos nuobaudos.

Už sveikatos ir vartotojų reikalus atsakingas Komisijos narys Johnas Dalli sakė: „ES vartotojams tai svarbus laimėjimas: teisės nuostatų įgyvendinimo operacijos duoda rezultatų, imamasi veiksmų dėl probleminių sektorių ir išvaloma rinka, kad kainos būtų aiškios, o informacija teisinga. Žmonės vis dažniau naudojasi internetu ieškodami laisvalaikio praleidimo galimybių ir norėdami palyginti kainas bei pasiūlymus; tai darydami jie neturėtų tapti sukčiavimo aukomis.“

Nacionalinės valdžios institucijos ir toliau darbuosis, kad būtų pašalinti visi nustatyti trūkumai. Tarpvalstybinių pažeidimų atvejais jos bendradarbiauja su atitinkamomis kitų šalių institucijomis. Europos Sąjungos mastu vykdoma „Žaibo“ operacijų sistema bus taikoma ir toliau. Šiuo metu ruošiamasi vykdyti naują patikrą, o 2012 m. ketinama imtis kitų bendrų veiksmų.

Pagrindiniai faktai

„Žaibo operacija“ vadinami ES vadovaujami ir nacionalinių institucijų vykdomi teisės nuostatų įgyvendinimo veiksmai. Valstybėse narėse vienu metu koordinuotai tikrinama, ar nepažeidžiami konkretaus sektoriaus vartotojų apsaugos teisės aktai. Įtarusios pažeidimus nacionalinės institucijos kreipiasi į įmones ir reikalauja juos pašalinti. Bilietų prekybos svetainės tikrintos 2010 m. rugsėjį. Europos šalių institucijos tikrino, kaip svetainės, kuriose prekiaujama kultūros ir sporto renginių bilietais, atitinka ES vartotojų apsaugos teisės aktus. Patikrinusios 414 svetainių ir nustačiusios problemines svetaines, nacionalinės institucijos ėmėsi atitinkamų veiksmų – reikalavo ištaisyti padėtį ir prireikus taikė nuobaudas.

Iš 414 anksčiau patikrintų svetainių dabar 88 proc. atitinka ES taikomas vartotojų apsaugos taisykles, palyginti su vos 40 proc. 2010 m. Anksčiau nustatytos pagrindinės probleminės sritys ir dabartinė padėtis:

·                     nepateikta, nepakankama arba klaidinanti kainos informacija (pvz., nenurodyti tvarkymo ar kiti mokesčiai) – 94 proc. (palyginti su 55 proc.2010 m.) svetainių dabar nurodoma aiški ir tiksli informacija apie visą kainą (su pristatymo ir visais kitais papildomais mokesčiais);

·                     nesąžiningos sąlygos (pvz., neužtikrinama, kad bilietai bus pristatyti laiku arba kad pinigai už bilietus bus grąžinti, jei renginys neįvyktų) – 92 proc. (palyginti su 57 proc. 2010 m.) patikrintų svetainių dabar taikomos sąžiningos sąlygos,

·                     nepateikta, nepakankama arba klaidinanti prekiautojų informacija (pvz., prekiautojas klaidinamai teigia esąs įgaliotasis atstovas) –93 proc. (palyginti su 72 proc. 2010 m.) patikrintų svetainių nurodomi būtini prekiautojo duomenys: pavadinimas, adresas ir e. pašto adresas.

2009 m. maždaug 35 proc. ES pirkėjų internetu buvo pirkę bilietus į kultūros arba sporto renginį1. Tokia tendencija leis daugeliui pirkėjų gauti naudos iš geresnių pasiūlymų ir užtikrins geresnį pasirinkimą. Tačiau dar viena šių pokyčių pasekmė – didelis skaičius vartotojų skundų dėl šios kategorijos prekių. Europos vartotojų centrai (EVC) praneša, kad 30 proc. jų nagrinėtų skundų dėl e. prekybos buvo susiję su poilsio ir kultūros sričių paslaugomis, kurių didelę dalį sudaro kultūros ir sporto renginiai (2009 m. duomenys).

Interneto tinklapių patikros kampanija

2009 m. gegužės 11-15 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vykdė interneto tinklapių patikros kampaniją (angl. Sweep). Tai jau trečioji Europos Komisijos inicijuojama ir kartu su valstybių narių (visų, išskyrus Slovakiją) bei Islandiją bei Norvegiją kompetentingomis institucijomis vykdoma interneto tinklapių patikros kampanija. Šiais metais buvo tikrinamos elektronikos prietaisais prekiaujančios interneto svetainės. Pirminės valstybių narių ataskaitos buvo pateiktos Europos Komisijai 2009 m. birželio mėn. Tyrimas bus baigtas 2009 m. rugsėjo mėnesį.
Bendru Europos Komisijos ir valstybių narių sutarimu bus tikrinamos šios 6 prietaisų rūšys:

  • MP3/MP4 grotuvai;

  • Visi, su kompiuteriais susiję prietaisai;

  • Skaitmeniniai fotoaparatai;

  • DVD grotuvai;

  • Mobilieji telefonai;

  • Žaidimų valdymo pultai.

Interneto tinklapiuose bus tikrinama:

  1. ar yra nurodytas pardavėjas, jo adresas, el. pašto adresas;

  2. ar yra nurodytos bendros gaminio savybės;

  3. ar yra nurodyta gaminio kaina su visais mokesčiais;

  4. ar nurodyta, kokios bus pristatymo išlaidos;

  5. ar gaminio kaina nėra klaidinanti (ar galutinė gaminio kaina yra lygi pirminiame pasiūlyme nurodytai kainai);

  6. ar nurodoma, kokiu būdu galima sumokėti už pasirinktą gaminį;

  7. ar vartotojas yra informuojamas apie jo teisę atsisakyti prekės;

  8. ar prekybininkas informuoja vartotojus apie garantiją, numatytą įstatymu.

Pagrindiniai Europos Sąjungos teisės, kuriais bus vadovaujamasi, atliekant šį tyrimą:

  • 1997 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis;

  • 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičianti Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 2006/2004 („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva“).

Keturios valstybės narės – Italija, Prancūzija, Airija bei Vengrija – vykdys slapto pirkėjo tyrimą.

Interneto tinklapių patikros kampanija dėl mobiliųjų telefonų (Tik lietuviškame tinklapyje)

2008 m. birželio 2 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba vykdė antrąją interneto tinklapių patikros kampaniją. Šį kartą ji buvo skirta mobiliesiems telefonams ir jiems skirtoms paslaugoms. Šios kampanijos metu buvo skiriamas ypatingas dėmesys verslo praktikai orientuotai į vaikus/paauglius (Direktyvos 2005/29/EB 5(2)(b) ir 5(3)). Atsitiktiniu būdu buvo atrinkta ir patikrinta 20 Interneto tinklapių, siūlančių įsigyti mobiliesiems telefonams skirtas papildomas paslaugas - logotipus, skambučių melodijas, žaidimus, ekrano užsklandas ir pan. Tyrimo metu nustatyta, kad visos 20 patikrintų tinklapių neatitinka teisės aktų nustatytų reikalavimų.
Tyrimo metu buvo vadovaujamasi šiais teisės aktais: Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymu, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymu bei Europos Sąjungos teisės aktais: Direktyva 2000/31/EB, Direktyva 1997/7/EB, nustatančiais bendruosius reikalavimus vartotojams teikiamai informacijai apie parduodamas prekes ar paslaugas.
Tikrintuose Interneto tinklapiuose buvo rasti šie pagrindiniai pažeidimai:

  • nepateikiama būtina informacija apie pardavėją ar paslaugos teikėją (pavadinimas, registracijos vieta, buveinės adresas, kontaktiniai duomenys);

  • ne visada nurodoma galutinė paslaugos kaina;

  • nėra jokios informacijos apie geros praktikos kodeksus;

  • vartotojai klaidinami, naudojant tokias frazes kaip „dovana“, „nemokama paslauga“ ir t.t.

Pirmoji akcija Europoje – patikrintos 386 lėktuvų bilietų pardavėjų svetainės

Europos Sąjungos vartotojų reikalų komisarė Meglena Kuneva 2008 m. gegužės 8 d. paskelbė tarpinę ataskaitą dėl 2007 m. rugsėjo 24 – 28 dienomis vykdytos Interneto tinklapių patikros kampanijos 15-oje Europos Sąjungos valstybių ir Norvegijoje. Kampanijos metu buvo siekiama patikrinti kuo daugiau Interneto svetainių, siūlančių įsigyti lėktuvo bilietus, bei nustatyti, ar jų veikla atitinka vartotojų teisių apsaugos teisės aktų reikalavimus. Tyrimo rezultatai parodė, kad daugiau nei 50 procentų Interneto svetainių nesilaikoma nustatytų reikalavimų nurodant skrydžių kainas, sutarčių sąlygas, vartotojams siūlomos neaiškios bilietų įsigijimo sąlygos. Komisarė Meglena Kuneva teigė, kad, kaip matyti ir iš pateiktos ataskaitos, „yra rimtų ir nuolatinių problemų, su kuriomis susiduria vartotojai“ visame oro transporto bendrovių sektoriuje, o taip negali būti. Tenka pastebėti, kad dėl 1 iš 3 patikrintų Interneto tinklapių (remiantis ataskaitas pateikusių 13-os valstybių narių duomenimis, tai sudarė 137 iš 386 visų patikrintų Interneto tinklapių) rastų ES vartotojų teisės pažeidimų buvo pradėti tyrimai. Daugiau nei 50 % šių Interneto tinklapių trūkumai buvo pašalinti per 7 mėnesius. Anot komisarės Meglenos Kunevos, ji ir toliau sieks, kad valstybės narės imtųsi visų galimų priemonių kad šis tyrimas būtų baigtas iki 2009 m. gegužės 1 d., tačiau taip pat pažymėjo, kad tyrimo rezultatai siunčia rimtus politinius signalus, kurių negalima nepaisyti. Ji tikisi, kad avialinijos suprato, jog Europos Komisija yra tvirtai pasiryžusi ginti vartotojų teises.

Rezultatai

Tarpinė tyrimo ataskaita dėl lėktuvų bilietus Internetu parduodančių bendrovių, kurią parengė Europos Komisija, remdamasi 13-os valstybių pateiktais duomenimis iki 2008 m. vasario 22 d., atspindi esamą situaciją ir veiksmus, kurių buvo imtasi. Kaip jau minėta, tyrimas buvo nukreiptas į klaidinantį kainos nurodymą, pasiūlymų prieinamumą ir nesąžiningas sutarčių sąlygas (įskaitant iš anksto pažymėtas grafas, aiškų sutarties sąlygų pateikimą vartotojui jo valstybine kalba). Pateikiamos šios pagrindinės tyrimo išvados:

  • Dėl 1 iš 3 Interneto tinklapių buvo imtasi atitinkamų veiksmų, užkertančių kelią vartotojų teises reglamentuojančių įstatymų pažeidimui.

  • Daugelyje Interneto tinklapių buvo rasta įvairių problemų. Pagrindinės yra šios: buvo nustatyta, kad klaidinantis kainos nurodymas yra didžiausia problema, kuri buvo aptikta net 58% visų tirtų internetinių puslapių; trūkumų, susijusių su sutarčių sąlygomis, buvo rasta 49 % puslapių (sutarties sąlygos nenurodomos ar nurodomos ne valstybine vartotojo šalies kalba; yra iš anksto pažymėta, kad vartotojas nori įsigyti papildomų paslaugų). Problemų dėl riboto specialių pasiūlymų skaičiaus rasta 15 % patikrintų internetinių puslapių.

  • Problemų yra visame oro transporto sektoriuje – tiek oro linijų bendrovėse, tiek kelionių agentūrose (skirtumas tarp vadinamųjų „pigių“ ir tradicinių oro linijų sparčiai mažėja). Buvo atlikti tyrimai dėl klaidinančio kainos nurodymo net 79 internetiniuose puslapiuose: 44 (56%) iš jų buvo oro linijų puslapiai, 27 (34%) – kelionių agentūrų/kelionių operatorių ir 8 kiti (10%) t.y. internetiniai puslapiai, kuriuose galima palyginti įvairių kompanijų siūlomas kainas. 21 internetiniame puslapyje buvo nustatytos problemos dėl pateiktų pasiūlymų prieinamumo, iš jų 12 (57 %) - oro linijų puslapiai, 6 (28%) - kelionių agentūrų ir 3 „kituose“. 67 puslapiai buvo tirti dėl nesąžiningų sutarties sąlygų: 26 (39%) - oro linijų puslapiai, 34 (51%) - kelionių agentūrų ir 7 (10%) „kituose“. Daugumoje internetinių puslapių aptikta įvairių problemų, taigi jų skaičius yra gerokai didesnis nei internetinių puslapių skaičius.

  • Įvairių problemų egzistuoja daugelyje įmonių. 137 tirtų puslapių apima 80 įmonių – įskaitant ir dideles kompanijas, ir mažiau žinomas įmones.

  • Pasiekta, kad 50% nustatytų trūkumų būtų pašalinti. Iš ataskaitos, pateiktos iki 2008 m. vasario 22 d., duomenų matyti, kad Lietuvoje iki balandžio pabaigos visi internetinių puslapių trūkumai buvo pašalinti.

  • Esminiai sprendimų vykdymo lygmens skirtumai nacionalinėse ir tarptautinio pobūdžio bylose. Iš pateiktos ataskaitos matyti, kad užfiksuotas 55 % vykdymo/trūkumų šalinimo lygis (50 iš 90) nacionaliniuose interneto puslapiuose, kai atitinkamos institucijos susiduria su įmonėmis, įsikūrusiomis jų valstybėje. Tuo tarpu pasiektas tik 12 % vykdymo/trūkumų šalinimo lygis (5 iš 42) tarptautinio pobūdžio bylose, kuriose kreipiamasi į kitos valstybės institucijas, kad pastarosios taikytų sankcijas toje valstybėje veikiančiai įmonei.

  • Skaidrumas. Teisiniai suvaržymai trukdo daugeliui ES valstybių narių viešai paskelbti įmonių pavadinimus tuo metu, kol vyksta administraciniai ar kiti teisiniai procesai. Tai yra pagrindinė problema, su kuria bus susiduriama panašių akcijų metu ateityje. Norvegija ir Švedija viešai paskelbė įmonių sąrašą, dėl kurių Interneto tinklapių buvo pradėti tyrimai .

Lietuvoje šią kampaniją vykdė Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba. Atsitiktiniu būdu buvo patikrinta apie 40 lėktuvo bilietus siūlančių įsigyti Interneto svetainių, ir nustatyta, kad 21 iš jų neatitiko teisės aktų nustatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas ir Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas nustato bendruosius reikalavimus teikiant informaciją vartotojui apie parduodamą prekę ar paslaugą. Be to, reikalavimai lėktuvo bilietų pardavėjams numatyti ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintose Keleivių, bagažo, pašto ir krovinių vežimo orlaiviais taisyklėse. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba išsiuntė įspėjamuosius laiškus Interneto svetainių, kuriose buvo rasta pažeidimų, administratoriams, ragindama kuo greičiau pašalinti nustatytus trūkumus. Į tai buvo tinkamai sureaguota, ir iki šių metų balandžio pabaigos buvo pašalinti visi trūkumai.

2008 m. balandžio 10-11 d. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba kartu su Europos Komisijos Techninės pagalbos biuru (TAIEX) surengė konferenciją verslininkams bei suinteresuotų valstybės institucijų atstovams dėl 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos komercinės veiklos. Konferencijoje dalyvavo ekspertai iš Europos Komisijos, Italijos, Jungtinės Karalystės atsakingų institucijų. Konferencijoje skaitytus pranešimus galite rasti žemiau.

 "The aims of the Directive 2005/29/EC and its transposition and enforcement in the Member States" by Elena Savia, DG SANCO European Commission

 "National laws implementing the Directive 2005/29/EC – a comparative point of view" by Andrew Hadley, The  UK Office of Fair Trading

 "Recent practice of the implementation of the Directive 2005/29/EC in other member states –lessons learned" by Mr. Antonio Mancini, Director of Director General for Communications, The Italian Antitrust Authority


 
2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė direktyvą Nr. 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje. Šios direktyvos tikslas - suderinti valstybių narių įstatymus dėl nesąžiningos komercinės veiklos, įskaitant nesąžiningą reklamą, tiesiogiai pažeidžiančios vartotojų ekonominius interesus ir tuo pačiu netiesiogiai – teisėtų konkurentų ekonominius interesus. Nesąžininga komercinė veikla – tai komercinė veikla, kuri iškreipia vartotojų ekonominį elgesį, yra agresyvi ar klaidinanti. Direktyvoje yra išdėstyti klaidinančios ir agresyvios komercinės veiklos apibrėžimai, pateikiamas šių veiklų, kurios bus draudžiamos ES valstybėse narėse, sąrašas. Pavyzdžiui, agresyvia veikla bus laikoma, jei vartotojas yra agresyviai skatinamas įsigyti produktą, kurio jam šiuo metu nereikia, klaidinančia - kai pardavėjas ar platintojas siūlo įsigyti produktą, kuris panašus į tam tikro gamintojo produktą, nors taip nėra, arba apgaulingai teigia, kad produktas gali išgydyti ligas. Už direktyvos perkelimą į nacionalinę teisę atsakinga Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba kartu su Konkurencijos taryba parengė direktyvos nuostatas perkeliančio įstatymo projektą. Šiuo metu įstatymo projektas derinamas su specialiai direktyvos perkėlimui sudaryta darbo grupe.


2004 m. spalio 27 d. Europos Parlamentas ir Taryba priėmė Reglamentą 2006/2004 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo. Šis reglamentas nustato sąlygas, pagal kurias valstybių narių kompetentingos institucijos, paskirtos atsakingomis už teisės aktų, ginančių vartotojų interesus, vykdymą, bendradarbiaus tarpusavyje ir su Komisija. Reglamento nuostatomis siekiama užtikrinti vartotojų apsaugos teisės aktų laikymąsi, sklandų vidaus rinkos funkcionavimą bei stiprinti vartotojų ekonominių interesų apsaugą. Pradėjus taikyti Reglamento nuostatas, įvykus vartotojų teisių pažeidimui, kai vartotojas įsigyja nekokybišką prekę ar paslaugą kitoje valstybėje narėje, negu jis gyvena, institucijos, atsakingos už vartotojų teisių apsaugą, galės efektyviau ir greičiau apginti vartotojų interesus. Taip pat bus sukurta duomenų bazė, per kurią valstybės narės galės keistis informacija.

Reglamento nuostatos ES valstybėse narėse pradėtos taikyti nuo 2006 m. gruodžio 29 d. Už Reglamento vykdymą atsakingomis institucijomis Lietuvoje yra paskirtos Nacionalinė vartotojų teisių apsaugos taryba, Konkurencijos taryba, Informacinės visuomenės plėtros komitetas, Civilinės aviacijos administracija, Lietuvos radijo ir televizijos komisija, Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba.

 
 

Pagrindiniai ES teisės aktai vartotojų apsaugos srityje:

1.      Tarybos direktyva 85/374/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių  atsakomybę už gaminius su trūkumais, derinimo;

2.      Tarybos direktyva 92/59/EEB dėl bendros gaminių saugos;

3.      Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų sutartyse su vartotojais;

4.      Tarybos direktyva 84/450/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų dėl klaidinančios reklamos suderinimo;

5.      Tarybos direktyva 85/577/EEB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su sutartimis, sudarytomis ne prekybai skirtose patalpose;

6.      Tarybos direktyva 87/102/EEB dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų, susijusiu su vartojimo kreditu, suderinimo;

7.      Tarybos direktyva 90/314/EEB dėl kelionių, atostogų ir organizuotų išvykų paketų;

8.      Tarybos direktyva 94/47/EB dėl pirkėjų apsaugos, susijusios su teise tam tikru laiku naudotis nekilnojamaisiais daiktais pirkimo sutarčių tam tikrais aspektais;

9.      Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 97/7/EB dėl vartotojų apsaugos, susijusios su nuotolinės prekybos sutartimis;

10.  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/6/EB dėl vartotojų apsaugos, žymint vartotojams siūlomų prekių kainas;

11.  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 98/27/EB dėl draudimų ginant vartotojų interesus;

12.  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų;

13.  Europos parlamento ir Tarybos direktyva 2002/65/EB dėl nuotolinės prekybos vartotojams skirtomis finansinėmis paslaugomis;

14.  Reglamentas Nr. 261/2004, nustatantis bendras kompensavimo taisykles ir pagalbos keleiviams taisykles atsisakymo vežti ir skrydžių atšaukimo arba atidėjimo ilgam laikui atveju;

15.  Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2005/29/EB dėl nesąžiningos verslo įmonių komercinės praktikos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje;

16.  Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentas Nr. 2004/2006 dėl nacionalinių institucijų, atsakingų už vartotojų apsaugos teisės aktų vykdymą, bendradarbiavimo;

17.  1998 03 30 Komisijos rekomendacija dėl principų, taikytinų neteisminiam vartotojų ginčų nagrinėjimui.

Vartotojų teisių informacinė sistema (VTIS)

 

 

 

 

Naujas būdas lengvai ir be teismo spręsti ginčus dėl ES valstybėse narėse internetu įsigytų prekių ar paslaugų: http://ec.europa.eu/odr  

Pažiūrėkite filmuką ir sužinokite, kaip tai veikia!

 



   

 

     

         

 
     
Kalendorius
 
Sausis Vasaris Kovas
Balandis Gegužė Birželis
Liepa Rugpjūtis Rugsėjis
Spalis Lapkritis Gruodis
Ankstesni metai    2017      
 



 

 






 

© Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba                                                                                                                                    
Biudžetinė įstaiga
Vilniaus g. 25, 01402 Vilnius, juridinio asmens kodas 188770044, tel. (8 5) 262 6751, faks. (8 5) 279 1466, el. p. tarnyba@vvtat.lt                                                                                                                                                                                                                               

Duomenys apie Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre.

Sprendimas: Idamas  
naudojama: Smartweb.