English
 
 
 
 
 
 

 

 
Vertikalus
 
Dienos klausimas
peržiūrėti rezultatus
Pasiūlykite savo klausimą

Papildoma apklausa 

Horizontalus
Apgavysčių prevencija Spausdinimo versija


Kas tai ir kaip viskas prasidėjo?

Apgavysčių prevencijos mėnuo – tai tarptautinio lygio veikla, kilusi Tarptautiniame vartotojų apsaugos ir gynimo tinkle (ICPEN) (daugiau apie šį Tinklą galite pasiskaityti adresu www.icpen.org ), kuriame dalyvauja daugiau kaip 30 pasaulio valstybių, o taip pat ir Lietuva, atstovaujama Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Vieno ICPEN susitikimo metu šalys nusprendė, kad vartotojų apgaulės yra bendra ir sparčiai plintanti visų valstybių problema. Pastebėta, kad įvairūs vartotojų sukčiai naudoja panašius vartotojų apgaudinėjimo metodus visose šalyse. Be to, jie sugalvoja vis naujesnių, „protingesnių“ (pasinaudodami įstatymų spragomis arba labiau pažeidžiamų vartotojų patiklumu) apgaudinėjimo būdų. Taigi, šalys susitarė inicijuoti bendrą veiklą, kuri vadintųsi „Apgavysčių prevencijos mėnuo“, kai vieną mėnesį per metus (paprastai vasario-kovo mėnesių laikotarpiu) šalys rengtų informacinę kampaniją, siekiant kovoti su įvairiomis vartotojų apgavystėmis. Padaryta išvada, kad tik vartotojų švietimas šioje srityje padėtų apsaugoti vartotojus geriausiai. Šio mėnesio laikotarpiu vartotojams per televiziją, radiją, spaudą, internetą ir kitas komunikacines priemones teikiama informacija, kaip atpažinti apgaulę, kaip jos išvengti.
Šią veiklą jau kelis metus vykdė įvairios pasaulio šalys ir susilaukė didelio vartotojų susidomėjimo. Jau antri metai šioje iniciatyvoje aktyviai dalyvauja ir Lietuva.

Daugiausiai paplitusios apgaulės Lietuvoje

  • Turbūt daugelis iš mūsų ar mūsų artimieji yra susidūrę su įvairiomis apgaulėmis, kurios mus pasiekia žinute į mobilųjį telefoną, elektroniniu paštu, paprastu paštu ar sulaukus prekybos agento namuose. Paprastai tai būna labai viliojantys pasiūlymai, kada reikia ką nors įsigyti už tai, kad laimėtum prizą ir pan.
    Norėdama išsiaiškinti labiausiai paplitusias apgaules Lietuvoje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba organizavo susitikimą su atsakingų valstybės institucijų teisėsaugos institucijų atstovais. Atsižvelgiant į šių institucijų pateiktą labai naudingą informaciją, būtų galima išskirti šias labiausiai paplitusias apgaules Lietuvoje:
    Piniginio prizo laimėjimas. Siuntėjas nukentėjusiesiems praneša džiugią naujieną – „SSS“ centre (visi pavadinimai pakeisti) surengtoje akcijoje kiekvienas laimėjo po tris tūkstančius litų. Laimėtojų prašoma paskambinti nurodytu numeriu – jie bus informuoti apie tolesnius veiksmus. Žinutės tekstas „INFORMUOJAME. Naujųjų Metų (bet kokios šventės) akcijoje jūsų abonentinis nr. laimėjo totalizatoriaus būdu 3000 Lt. Reg. tel. 861370143. Laukiame skambučio! SSS CENTRAS.“ Paskambinus atsiliepė solidus vyriškas balsas. Paklausia, kokiu reikalu skambiname. Kai pasakoma, jog dėl laimėjimo, vyriškis praneša, kad paskambinta į „SSS“ centro registracijos skyrių, ir dar kartą pasiteirauja, kokiu klausimu kreipiamasi. Paaiškinama, jog skambinama dėl laimėjimo ir asmuo nežino, ką turėtų toliau daryti. Vyriškis atsako, kad turi asmuo pas juos atvykti, pasiteirauja, iš kokio miesto skambinama. Po to turi “laimėtojas” padiktuoti laimėjusio telefono numerį ir vėl paskambinti po penkių minučių. Po penkių minučių jau pripažįstamas laimėtoju – loterijos organizatoriai nustatė, kad “laimėtojo” pasakytu numeriu tikrai buvo išsiųstas pranešimas apie laimėjimą. Loterijos organizatorius informuoja, kad „laimėtoją“ apdovanos ne tik 3000 litų premija, bet dar ir nauju mobiliuoju telefonu. Kad visa tai “laimėtojas” atsiimtų, turėtų važiuoti į „SSS“ centro būstinę Vilniuje, Gedimino prospekte, ir prisistatyti į 310 kabinetą tam tikram asmeniui. Atvykti turėtų per dešimt dienų. Pašnekovas pataria pasiimti kartu ir laimingąjį telefoną ir pasą bei yra viena smulkmena, kad  prieš tai “laimėtojas” turi nusipirkti telefono papildymo kortelę už 99 litus ir „SSS“ centro registratūrai pranešti jos serijos numerį. Pinigai už kortelę būsią grąžinti Vilniuje. Svarbiausia, kad tą kortelę “laimėtojas” nusipirktų nedelsdamas ir per valandą vėl jiems paskambintų. Tolesnius įvykius jau galima įsivaizduoti. Jie kažkuo primena apgautas senutes ir pardavėjas, kurios nepažįstamiems asmenims telefonu sudiktavo naujų papildomų kortelių kodus.
  • Mobilaus telefono laimėjimas. Gaunamos žinutės "Sveikiname, Jūsų numeris tapo laimingas, "MMM" dovanoja Jums 1000 litų čekį ir naują telefoną Samsung E-720. Dėl prizų prašome registruotis telefonu", - skelbia žinutė. Vilnietė Guda (vardas pakeistas), kad, nors ir nesanti patikli ir apie telefoninius sukčius ne kartą skaitė laikraščiuose, gavusi tokią žinutę, apsidžiaugė ir net neįtarė, kad pati gali tapti aferistų auka. Paskambinusi nurodytu numeriu, mergina išgirdo malonų vyrišką balsą. Vyras kalbėjo užtikrintai ir mandagiai, todėl jai įtarimų nekilę. Kaip ir paprašyta, už kelis šimtus litų ji nupirko mobiliojo ryšio sąskaitų papildymo kortelių ir padiktavo jų numerius nepažįstamajam. Sumojusi, kad buvo apgauta, ji vėl bandė prisiskambinti nurodytu numeriu, tačiau jis jau buvo išjungtas. Tariamas prizų dalintojas mandagiai kalba tik iš pradžių. Ne kartą pasitaikė, kad "laimėtojas", paprašęs sukčiaus atvažiuoti ir korteles pasiimti pačiam, buvo išvadintas necenzūriniais žodžiais. Tuo tarpu bendrovė "MMM" savo internetiniame tinklalapyje skelbia nevykdanti jokių akcijų, kurių metu dovanojami piniginiai prizai, ir nepranešinėja apie tai SMS žinutėmis.
  • Daiktinio prizo laimėjimas. 29 metų šiaulietis, sulaukęs mobiliuoju telefonu sukčių pasiųstos žinutės ir patikėjęs laimėjimu loterijoje, prarado 1090 litų, taip ir nesulaukęs žadėtojo mobiliojo ryšio telefono, 1000 litų ir automobilio „Peugeot 206CL“. Žinutės T.P. sulaukė sausio 19-osios rytą. Prekybos centras „OOO“ jam pranešė, kad šio prekybos centro 10-ojo gimtadienio proga buvo surengta loterija ir kompiuteriu išrinkti trys laimingieji, kurie laimėjo po mobilųjį telefoną ir po 1000 litų. T.P. patekęs į laimingųjų trijulę. Norint atsiimti prizą, reikėjo registruotis nurodytu telefonu. Paskambinęs telefonu, šiaulietis iš operatoriaus Mariaus sužinojo, kad prizas jam gali būti atvežtas į namus. Tereikia 90-čia litų „Teleloto“ terminale papildyti telefoninių pokalbių sąskaitą. Vyras taip ir padarė. Paskambinęs Mariui, jis padiktavo papildymo kvituko numerį ir sužinojo, kad pateko į superfinalą, kuriame yra galimybė laimėti automobilį „Peugeot 206CL“. O žaidimo tvarka būsianti tokia: reikia laukti, kol telefonu bus duotas signalas, tada skubiai skambinti nurodytu numeriu ir atsakinėti į pateiktus klausimus. Jei atsakys teisingai, laimės automobilį. Lauktas telefoninis signalas pasigirdo už 10 minučių. T.P. puolė skambinti ir labai nudžiugo, kai išgirdo, kad, būtent, jis prisiskambino pirmasis. Klausimas buvo tik vienas: kiek kainuoja automobilis „Peugeot 206CL“? Ir tuoj pat buvo padiktuoti atsakymai: 54 tūkstančiai, 56 tūkstančiai, 59 tūkstančiai. T.P. spėjo, kad automobilio kaina esanti 56 tūkstančiai litų. Ir sužinojo, kad atspėjo! Jei būtų pasakęs ir kitą skaičių, jis tikrai būtų išgirdęs tokį pat džiaugsmingą Mariaus šūktelėjimą, kad atspėjo. Bet, pasirodo, yra viena bėda: už laimėtą automobilį reikia sumokėti 7 tūkstančius litų mokesčių. Bet kadangi jau „OOO“ gimtadienis, tai tuos mokesčius sumokės „OOO“. Taigi žmogui ir vėl pasisekė! Bet… pasirodo, 2000 litų už dokumentų įforminimą teks sumokėti jau jam pačiam. T.P. teturėjo 500 litų. Juos pervedė į nurodytą banko sąskaitą. Bet, paskambinęs operatorius Marius, apgailestavo, kad mokesčių inspektorius nesutinka duoti automobilio, kol laimėtojas nesumokės dar 500 litų. Kai ir šiuos pinigus šiaulietis pervedė į banko sąskaitą, jis sužinojo, kad mokesčių inspektorius yra negailestingas ir laimėtojas automobilio negaus, kol nesumokės likusių 1000 litų. Nevilties apimtas T.P. paskambino į prekybos centrą „OOO“ ir sužinojo, kad jokių loterijų jis neorganizuoja, jokių telefonų ir automobilių nedalija ir, kad jokios televizijos, kuri filmuotų automobilio įteikimą laimėtojui, jis nesiuntė. Ir tada T.P. suprato patekęs į sukčių pinkles ir praradęs iš viso 1090 litų. Štai toks lengvatikių likimas.
  • Pranešimas apie laimėjimą loterijoje elektroniniu paštu. Žmogus elektroniniu paštu gauna pranešimą apie 930 000 JAV dolerių laimėjimą Kanados tarptautinėje loterijoje. Taip pat informuojama, kad jo laimingas adresas buvo pasirinktas kompiuteriu atsitiktinai. Tame pačiame laiške yra duodamas laimėjimo numeris, kurį reikia rašyti susirašinėjant su asmeniu (pagal taip pat duotą adresą) dėl piniginio prizo atsiėmimo. Žmogus patiki laimėjimu, labai apsidžiaugia ir pradeda susirašinėti pagal nurodytą adresą. Susirašinėjimo metu iš žmogaus yra paprašoma nurodyti savo asmens duomenis bei nurodyti banko kortelės duomenis ar persiųsti tam tikrą sumą pinigų, reikalingą mokesčių už piniginio prizo pervedimą į sąskaitą, apmokėjimui. Tai daugelyje šalių paplitusi apgaulė, nuo kurios jau daug vartotojų nukentėjo, nes nurodę savo visus duomenis ar, pervedę pinigus, savo laukto prizo taip ir negavo.
  • Reikalaujama sumokėti laimėto daiktinio prizo PVM. Raseinių gyventojas į savo mobiliojo ryšio telefoną gavo žinutę apie neva laimėtą "TTTT" mobiliojo ryšio operatoriaus organizuotą loteriją, kurios pagrindinį prizą - didžiulį televizorių - privalėsiantis atsiimti prekybos ir laisvalaikio centre "MMM". Pranešime vyriškiui buvo nurodyta paskambinti prekybos centro vadybininkui ir susitarti dėl papildomų sąlygų atsiimant tariamą vertingą dovaną. Naujintėlaitis plazminis televizorius už penkis tūkstančius litų - viliojantis prizas, kurį telefoniniai sukčiai siūlo "gauti dovanų" vos už kelis šimtus litų. Pasirodo, kad tereikia į nurodytą sąskaitą pervesti pridėtinės vertės mokestį (PVM) - 460 litų. Tiesa, paskambinus nurodytu telefonu, atsiliepęs vyriškis prisistato jau nebe vadybininku, o pačiu generaliniu direktoriumi. Perdėtas mandagus kalbančiojo tonas, su dažnai pasikartojančiais kreipiniais "Mielas, gerbiamas pone" turėtu būti įtartinas ir lyg skaitomas iš specialiai tam parengto rašto. Tačiau tai ne visiems suprantama. Mat kartkartėmis melagiui išsprūsta ir ne itin inteligentiškos frazės: "Nu, jo, tai jūs ten primeskit, kaip geriau išeina". Pakankami keistai atrodo telefoninių sukčių tiksliai nurodyti sąskaitos duomenys. Vadybininkai, direktoriai tiksliai nurodo į kokio asmens sąskaitą turi būti pervesti pinigai ir skrupulingai padiktuoja pastarosios numerį.

Panašių atvejų yra tikrai nemažai. Dažnai nuo įvairių apgaulių nukenčia žmonės Lietuvos regionuose, vaikai ar senyvo amžiaus žmonės. Apgavikai semiasi patirties iš kitose šalyse vykstančių apgaulių ir puikiai pritaiko jas Lietuvoje, naudodamiesi žmonių patiklumu.


Į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

Vartotojams reikėtų žinoti, jog, jeigu pranešime siūlomi dalykai skamba per daug gerai, kad būtų tiesa, greičiausiai tai ir yra apgaulė. Taip pat apgavystės pasižymi tuo, kad:

  • Dažnai prašome atsiųsti pinigus prieš atsiimant neva žadamą laimėjimą;
  • Prašoma nurodyti sąskaitos numerį, kredito kortelės duomenis ar kitą konfidencialią informaciją;
  • Skambinantis nepažįstamasis nori būti geriausiu draugu ar yra pernelyg malonus;
  • Paprastai yra prašoma atsakyti nedelsiant, nes kitaip prizas ar pinigai gali atitekti kam nors kitam.

Todėl vartotojai turėtų:

  • Saugotis pranešimų apie loterijos laimėjimus, darbo pasiūlymus, kurie garantuoja sėkmę, taip pat pranešimų apie pigias paskolas ir „nemokamas dovanas“;
  • Nesiųsti pinigų, kurių prašoma prieš atsiimant prizus ir laimėjimus;
  • Nepasitikėti „ankstesnių laimėtojų“ ar asmenų, kurie giriasi gavę kokius nors laimėjimus ar prizus, rekomendacijomis;
  • Visuomet patikrinti į namus atėjusio pardavėjo dokumentus;
  • Valdyti situaciją ir nebijoti užduoti klausimų;
  • Nepasirašyti iš karto jokių dokumentų ir neskubėti priimti bet kokį sprendimą;
  • Nepasiduoti taktiniam prekybininkų spaudimui;
  • Neteikti jokios finansinės informacijos (pvz.: banko kortelės) ar asmens duomenų, kol nėra įsitikinę, kad besikreipianti organizacija yra teisėta.

Apgavysčių prevencijos mėnuo 2007 m.

Pastebėta, kad Lietuvoje vis dažniau pasitaiko atvejų, kai nukenčia žmonės dėl taip vadinamų „telefoninių“ sukčių apgaulių. Turbūt daugelis iš mūsų į savo mobilųjį telefoną esame gavę panašaus turinio žinutę:

Sveikiname, Jūs laimėjote loterijoje! Norinčius atsiimti prizą prašome skambinti telefonu….“, ,,Jūsų numeris laimingas, ir Jūs laimėjote 1000 Lt vertės prizą ir mobilųjį telefoną. Skambinkite telefonu....“,

arba:

Situacija. Jums paskambinęs nepažįstamas asmuo praneša, kad Jūsų šeimos narys ar artimas giminaitis pateko į nelaimę (pvz., avariją), ir reikalauja sumokėti pinigus, kad būtų išvengta nemalonumų su policija ar pan. Sukčiai prašo atnešti pinigus į nurodytą vietą arba patys atvažiuoja jų paimti.

Iš pradžių nudžiungame ir patikime netikėta sėkme ir laimėtu prizu. Arba išsigąstame dėl žinios apie nelaimę ir esame pasiruošę padaryti viską, kad padėtume savo artimajam. Manote, kad taip naiviai niekada nepasielgtumėte?
Nors apie panašius nutikimus jau yra girdėję, žmonės vis dar patiki panašiomis apgavystėmis ir patenka į sukčių pinkles. Ar esate tikri, kad Jūsų vaikai, tėvai, seneliai niekada nepadarys panašios klaidos?
Štai keletas patarimų, ką reikėtų daryti, gavus įtartiną žinutę:

  • Nevykdykite jokių siuntėjo nurodymų ar sąlygų (pvz., papildyti mobiliojo telefono sąskaitą, įsigyti tam tikrų prekių ar pan.);
  • Galite paskambinti į ,,prizus“ dalijančią įmonę pasiteirauti, ar jie vykdo kokias nors loterijas, akcijas ir pan.
  • Niekada nesiųskite pinigų norėdami gauti prizą;
  • Nebijokite užduoti klausimų, pvz., paprašykite skambinančiojo nurodyti Jūsų artimo žmogaus vardą, pavardę, tėvo vardą, kitus asmens duomenis;
  • Patys paskambinkite savo artimajam, ir paklauskite, ar jam (jai) reikalinga pagalba; 
  • Nepasiduokite skambinančiojo psichologiniam spaudimui ir nepriimkite skubotų sprendimų;
  • Įspėkite apie tai savo artimuosius ir draugus (ypač – vaikus ir vyresnio amžiaus žmones).
  • Jeigu Jums kyla abejonių, paskambinkite policijai 02 arba 112.

„Telefoniniai“ sukčiai siaučia ne tik Lietuvoje. Dėl panašių apgavysčių nukenčia ir kitų šalių piliečiai, o sukčiavimo metodai plinta iš vienos valstybės į kitą.
Šiais metais laikotarpis nuo vasario 25 iki kovo 25 d. Lietuvoje paskelbtas Apgavysčių prevencijos mėnesiu. Jo metu bendromis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, UAB „Omnitel“, UAB „Bitė Lietuva“, UAB „Tele2“, teisėsaugos institucijų pastangomis siekiama perspėti vartotojus būti budriais ir neužkibti ant „telefoninių“ sukčių kabliuko.
Jeigu Jūs ar Jūsų artimieji susidūrėte su sukčiais ir norite papasakoti savo istoriją, rašykite Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai el. paštu apgaules2007@nvtat.lt . Gal Jūsų istorija padės išvengti sukčių apgaulių kitiems žmonėms.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, „telefoniniai“ sukčiai apmulkina vidutiniškai vieną iš 60-ties pasirinktų aukų. Nebūk viena iš jų!

 

Vartotojų teisių informacinė sistema (VTIS)

 

 

 

Naujas būdas lengvai ir be teismo spręsti ginčus dėl ES valstybėse narėse internetu įsigytų prekių ar paslaugų: http://ec.europa.eu/odr  

Pažiūrėkite filmuką ir sužinokite, kaip tai veikia!

 



   

 

     

         

 
     
Kalendorius
 
Sausis Vasaris Kovas
Balandis Gegužė Birželis
Liepa Rugpjūtis Rugsėjis
Spalis Lapkritis Gruodis
Ankstesni metai    2017      
 



 

 






 

© Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba                                                                                                                                    
Biudžetinė įstaiga
Vilniaus g. 25, 01402 Vilnius, juridinio asmens kodas 188770044, tel. (8 5) 262 6751, faks. (8 5) 279 1466, el. p. tarnyba@vvtat.lt                                                                                                                                                                                                                               

Duomenys apie Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre.

Sprendimas: Idamas  
naudojama: Smartweb.