English
 
 
 
 
 
 
 
Vertikalus
 
Dienos klausimas
peržiūrėti rezultatus
Pasiūlykite savo klausimą

Papildoma apklausa 

Horizontalus
Teisinė informacija Spausdinimo versija

        Vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų reglamentavimas Lietuvos ir Europos Sąjungos teisėje:

 

·        1993 m. balandžio 5 d. Tarybos direktyva 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų vartojimo sutartyse (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 1995 m. gruodžio 19 d. Europos komisijos sprendimu 96/32/EB:

– harmonizuoti valstybės narių įstatymus, reglamentuojančius nesąžiningų sąlygų draudimą;

– nubrėžti harmonizavimo gaires valstybėms narėms.

 

·        Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas:

– vartojimo sutarčių nesąžiningų sąlygų samprata;

– pavyzdinis sąrašas vartojimo sutarčių sąlygų, kurios laikomos nesąžiningomis vartotojams.

 

·        Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymas:

– sutarčių standartinių sąlygų kontrolė ir nesąžiningų vartojimo sutarčių sąlygų ginčijimas ;

– vartotojų teisių gynimas ne teisme;

– vartotojų viešojo intereso gynimas.


 

 

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas dėl vartojimo sutartiniams santykiams taikomos verslininko buveinės teritorijoje galiojančios teisės


       Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2016 m. liepos 26 d. priėmė sprendimą byloje Nr. C-191/15, kuriame dar kartą pabrėždamas vartotojų teisių apsaugos reikšmingumą Europos Sąjungoje išaiškino, kad elektroninės prekybos sutarčių standartinės sąlygos, kuriose nurodoma, kad sutarčiai yra taikoma tik verslininko buveinės vietos ar tik kurios nors kitos valstybės teisė, negalioja. Atsižvelgiant į teismo išaiškinimą, pagal 2008 m. birželio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 593/2008 dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (Roma I) 6 straipsnio 2 dalį vartotojas taip pat turi apsaugą, užtikrinamą pagal vartotojo gyvenamosios vietos valstybės teisės imperatyvias nuostatas.

     Taigi įmonės, kurios užsiima elektronine prekyba ne vienos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje, turi atkreipti dėmesį į kiekvienos valstybės narės, kurioje gyvena vartotojas, teisę. Pavyzdžiui, Lietuvos vartotojai gali reikalauti sutartiniams santykiams taikyti Lietuvos teisę, nepaisant to, jog prekes nuotoliniu būdu perka iš parduotuvių registruotų Vokietijoje ar  Didžiojoje Britanijoje.



© Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba                                                                                                                                    
Biudžetinė įstaiga
Vilniaus g. 25, 01402 Vilnius, juridinio asmens kodas 188770044, tel. (8 5) 262 6751, faks. (8 5) 279 1466, el. p. tarnyba@vvtat.lt                                                                                                                                                                                                                               

Duomenys apie Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą kaupiami ir saugomi juridinių asmenų registre.

Sprendimas: Idamas  
naudojama: Smartweb.