D.U.K.

Ką daryti įsigijus nekokybišką prekę?

Jeigu manau, kad įsigyta prekė yra nekokybiška, ar galiu nesutikti atsiųsti/pristatyti prekės pardavėjui dėl prekės kokybės įvertinimo (ypač tais atvejais, jei pardavėjas teigia, jog iš nuotraukų prekės trūkumus sunku nustatyti)?

Pagal Mažmeninės prekybos taisyklių nuostatas prekės keičiamos ar grąžinamos vartotojo  prašymu prekės pirkimo vietoje ar kitoje  pardavėjo nurodytoje vartotojui patogioje vietoje. Vartotojas pardavėjui pateikia prekę ir nurodo priežastį (prekės trūkumą ar kitą priežastį), dėl kurios įsigyta prekė netenkina vartotojo, ir vieną iš Civilinio kodekso 6.362 straipsnyje (jeigu nusipirkta tinkamos kokybės prekė) ar 6.364 (1) straipsnyje (jeigu nusipirkta netinkamos kokybės prekė) nurodytų reikalavimų. Vartotojo prašymas gali būti teikiamas žodžiu arba raštu.

Jeigu vartotojas pardavėjui pateikia tik prašymą, tačiau nepateikia prekės, tai nėra kliūtis vartotojui, nepavykus ginčo su pardavėju išspręsti taikiai, kreiptis į Tarnybą  o Tarnybai tai nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą. Jeigu nagrinėjant vartotojo prašymą ginčų sprendimo ne teisme tvarka dėl prekės kokybės šalys laikosi skirtingų pozicijų, Tarnyba gali prašyti vartotojo sudaryti galimybę pardavėjui susipažinti su įrodymais (įsigyta galimai netinkamos kokybės preke) ir per atitinkamą terminą pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl ginčijamos prekės kokybės.

Labai svarbu pažymėti, kad sutarties šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis, o nagrinėjant ginčą ne teismo tvarka - naudotis savo teisėmis sąžiningai, nevilkindami ginčo nagrinėjimo. Taip pat paminėtina, kad ginčo nagrinėjimas Tarnyboje gali būti nutraukiamas, kai vartotojas neteikia ginčui nagrinėti reikalingų paaiškinimų ar kitaip trukdo nagrinėti ginčą.

Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio kodekso 6.364 (2) straipsnio 2 dalimi, prekės grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui.

Per kokį terminą pardavėjas vartotojui privalo grąžinti pinigus už tinkamos kokybės prekę?

Tinkamos kokybės daiktų grąžinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.362 straipsnis, kurio 2 dalyje nustatyta, kad pirkėjas turi teisę per 14 dienų terminą grąžinti daiktus pardavėjui ir atgauti už juos sumokėtą kainą. Pardavėjas turi grąžinti pirkėjui pastarojo sumokėtą kainą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 14 dienų nuo daikto grąžinimo dienos. Pinigai už grąžinamą tinkamos kokybės prekę vartotojui turėtų būti grąžinami iš karto po tinkamos kokybės prekės priėmimo, o jeigu to įvykdyti dėl objektyvių aplinkybių nėra įmanoma, pinigai turėtų būti grąžinami ne vėliau kaip per 14 dienų.

Sumokėti pinigai turėtų būti grąžinami tokiu pačiu būdu, kokiu ir buvo sumokėti. Jeigu to įvykdyti nėra įmanoma dėl objektyvių aplinkybių, pinigų grąžinimo būdas sutarties šalių turėtų būti suderintas atskiru susitarimu. Pažymėtina, kad pinigų už įsigytas prekes grąžinimo būdas neturėtų sutarties šalims sukurti papildomų pareigų, kurios būtų neproporcingos tinkamam sutarties įvykdymui ar nutraukimui (pavyzdžiui, pardavėjo reikalavimas pateikti banko sąskaitos numerį, jeigu vartotojas neturi banko sąskaitos arba ja naudojasi retai ir pinigų grąžinimas į banko sąskaitą sukeltų papildomų sunkumų).

Ar galima grąžinti parduotuvėje įsigytą kokybišką prekę?

Taip galima. Jeigu prekė yra tinkamos kokybės, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.362 straipsnį pirkėjas turi teisę per 14 dienų nuo ne maisto prekių perdavimo jam, jeigu pardavėjas nėra nustatęs ilgesnio termino, pakeisti nusipirktus daiktus pirkimo ar kitoje pardavėjo nurodytoje vietoje analogiškais kitokių matmenų, formos, spalvos, modelio ar komplektiškumo daiktais, arba grąžinti daiktus pardavėjui ir atgauti už juos sumokėtą kainą. Atkreipiame dėmesį, kad pirkėjo reikalavimas pakeisti arba grąžinti daiktus tenkinamas, jeigu daiktai nebuvo naudojami, nesugadinti, išsaugotos jų vartojamosios savybės, daiktai nepraradę prekinės išvaizdos ir pirkėjas turi įrodymus, patvirtinančius, kad jis daiktus pirko iš konkretaus pardavėjo.

Ar privalau mokėti už prekes ar paslaugas, kurių neužsakiau?

Ką daryti, jeigu pardavėjas nepristato prekės, įsigytos internetu, ir negrąžina už ją sumokėtų pinigų?

Civilinio kodekso 6.359 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos (jeigu šalys nesusitaria kitaip) pristatyti daiktus juos perduodant pirkėjui arba perleidžiant pirkėjui jų valdymą. Tuo atveju, jeigu pardavėjas nepagrįstai atsisako perduoti daiktus pirkėjui, šis turi teisę atsisakyti vykdyti pirkimo–pardavimo sutartį ir reikalauti atlyginti nuostolius. Jeigu pardavėjas per nustatytą terminą nepristato prekės, pirmiausia vartotojui reikėtų raštu kreiptis į pardavėją ir išdėstyti savo konkretų reikalavimą.  Jei per 14 kalendorinių dienų nuo vartotojo raštiško kreipimosi gavimo dienos pardavėjas nepateikia vartotojui motyvuoto atsakymo, arba atsisako vykdyti vartotojo reikalavimą – vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo sprendimo alternatyvia (ne teismo) ginčų nagrinėjimo tvarka.

Koks yra prekių pristatymo terminas?

Civilinio kodekso 6.359 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pardavėjo pareiga ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo dienos (jeigu šalys nesusitaria kitaip) pristatyti daiktus juos perduodant pirkėjui arba perleidžiant pirkėjui jų valdymą.

Pastebėtina, kad Civilinio kodekso 6.156 straipsnis numato, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams.

Taigi, vartotojas su pardavėju gali susitarti dėl bet kokio abi šalis tenkinančio prekių pristatymo termino, o jei šis terminas nenustatytas – prekės turi būti pristatytos ne vėliau kaip per 30 dienų nuo sutarties sudarymo.

Kokią informaciją turėtų pateikti pardavėjas vartotojui sudarant nuotolinės prekybos sutartį?

Civilinio kodekso 6.228(7) 1 dalyje nustatyta, kad prieš sudarydamas nuotolinę sutartį ar ne prekybos patalpose sudaromą sutartį, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui šią informaciją:

1) pagrindinės prekės ar paslaugos savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą);

2) duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma);

3) verslininko buveinės adresas ir, jei turi, telefono ryšio, fakso numeriai ir elektroninio pašto adresas, kuriais vartotojas gali susisiekti su verslininku, ir, jeigu reikalinga, duomenys apie verslininką, kurio vardu veikiama (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas). Verslininko ir, jeigu reikalinga, verslininko, kurio vardu veikiama, ekonominės veiklos vietos adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, nurodomas, jeigu ekonominės veiklos vietos adresas skiriasi nuo buveinės adreso;

4) bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo, pristatymo, pašto ir kitos išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti. Kai sudaroma neterminuota sutartis arba sutartis, kurioje numatytas periodinių įmokų mokėjimas, bendrą kainą sudaro visos tam tikro sąskaitos pateikimo laikotarpio išlaidos. Jeigu pagal sutartį turi būti mokamas fiksuotas mokestis, bendra kaina taip pat reiškia visas mėnesio išlaidas. Jeigu visos išlaidos negali būti iš anksto pagrįstai apskaičiuotos, turi būti nurodytas metodas, pagal kurį apskaičiuojama kaina;

5) naudojimosi ryšio priemonėmis sudarant sutartį išlaidos, jeigu jos apskaičiuojamos ne pagal bazinius (įprastus) dydžius;

6) apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas ir, jeigu reikalinga, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka;

7) teisė atsisakyti sutarties: šios teisės įgyvendinimo sąlygos, terminas ir tvarka pagal šio kodekso 6.228(10) straipsnį, taip pat pavyzdinė sutarties atsisakymo forma arba informacija, kad vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.228(10) straipsnį, arba, jei reikalinga, aplinkybės, kuriomis vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties;

8) jeigu reikalinga, informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties, turi padengti prekių grąžinimo išlaidas, o nuotolinių sutarčių atvejais – prekių grąžinimo išlaidas, jei prekės dėl savo pobūdžio paprastai negali būti grąžintos paštu;

9) informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties pagal šio kodekso 6.228(10) straipsnio 9 ar 10 dalį, turi sumokėti verslininkui pagrįstas išlaidas pagal šio kodekso 6.228(11) straipsnio 9 dalį;

10) priminimas apie prekės garantiją pagal įstatymą;

11) jeigu reikalinga, vartotojų aptarnavimas, jiems teikiamos paslaugos po sutarties sudarymo ir kokybės garantija (komercinė garantija) bei jų sąlygos;

12) jeigu reikalinga, verslininkui taikomas elgesio kodeksas ir informacija, kaip su juo galima susipažinti;

13) jeigu reikalinga, sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos;

14) jeigu reikalinga, minimali sutarties galiojimo trukmė;

15) jeigu reikalinga, užstatai ar kitos finansinės garantijos, kurias vartotojas turi pateikti ar sumokėti verslininko reikalavimu, ir jų taikymo sąlygos;

16) jeigu reikalinga, galimybė pateikti skundą ar reikalauti žalos atlyginimo ne teismo tvarka ir pasinaudojimo ja sąlygos;

17) jeigu reikalinga, skaitmeninio turinio funkcinės savybės, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones;

18) jeigu reikalinga, skaitmeninio turinio suderinamumas su technine ir programine įranga tiek, kiek verslininkas žino ar turi žinoti.

Pareiga įrodyti, kad pagal šį straipsnį informacija yra suteikta vartotojui, tenka verslininkui.

Ar galiu atsisakyti ryšio priemonėmis, t. y. nuotoliniu būdu sudarytos sutarties?

Civilinio kodekso 6.228(10) straipsnio 1 dalyje įtvirtinta vartotojo teisė, nenurodant priežasties ir nepatiriant kitų, negu nustatyta šio kodekso 6.228(11) straipsnyje, išlaidų, per 14 dienų atsisakyti nuotolinės sutarties. Pastebėtina, kad ši teisė nėra absoliuti, todėl prieš įsigyjant prekę nuotoliniu būdu patartina atkreipti dėmesį į to paties straipsnio 2 dalyje numatytas išimtis, kurioms teisė atsisakyti nuotolinės sutarties netaikoma. Taip pat pastebėtina, kad grąžinama prekė turi būti nesugadinta, nenaudota, t. y. būti nepažeistos prekinės išvaizdos.

Kokios yra teisės atsisakyti nuotolinės sutarties išimtys?

Vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties netaikoma šioms sutartims:

1) paslaugų sutartims, pagal kurias paslaugos vartotojui visiškai suteiktos, jeigu prieš paslaugų teikimą buvo gautas vartotojo aiškus sutikimas ir pripažinimas, kad jis neteks teisės atsisakyti sutarties, kai verslininkas visiškai įvykdys sutartį;

2) sutartims, pagal kurias parduodamų prekių ar teikiamų paslaugų kaina priklauso nuo finansų rinkos svyravimų Civilinio kodekso 6.228(10) straipsnio 1 dalyje nustatytu sutarties atsisakymo laikotarpiu;

3) sutartims dėl pagal specialius vartotojo nurodymus pagamintų prekių, kurios nėra iš anksto pagamintos ir kurios gaminamos atsižvelgiant į vartotojo asmeninį pasirinkimą ar nurodymą, arba dėl prekių, kurios yra aiškiai pritaikytos vartotojo asmeninėms reikmėms;

4) sutartims dėl greitai gendančių prekių ar prekių, kurių galiojimo laikas yra trumpas;

5) sutartims dėl supakuotų prekių, kurios buvo išpakuotos po pristatymo ir kurios yra netinkamos grąžinti dėl sveikatos apsaugos ar higienos priežasčių;

6) sutartims dėl prekių, kurios po pristatymo dėl savo pobūdžio neatskiriamai susimaišo su kitais daiktais;

7) sutartims dėl alkoholinių gėrimų, kurių kaina nustatyta sudarant pirkimo–pardavimo sutartį ir kurie pristatomi po trisdešimt dienų nuo sutarties sudarymo, o tikroji gėrimų vertė priklauso nuo rinkos svyravimų;

8) sutartims, sudarytoms vartotojui pateikus verslininkui konkretų prašymą dėl šio atvykimo tam, kad būtų atlikti skubaus remonto ar priežiūros darbai. Jeigu šiuo atveju verslininkas suteikia daugiau papildomų paslaugų, negu vartotojas konkrečiai nurodė, arba parduoda daugiau papildomų prekių, negu būtina remonto ar priežiūros darbams atlikti, toms papildomoms paslaugoms ar prekėms taikoma teisė atsisakyti sutarties;

9) sutartims dėl supakuotų vaizdo ar garso įrašų arba supakuotos programinės įrangos, kurie buvo išpakuoti po pristatymo;

10) sutartims dėl laikraščių, periodinių leidinių ar žurnalų pristatymo, išskyrus sutartis dėl šių leidinių prenumeratos;

11) sutartims, sudarytoms viešajame aukcione;

12) sutartims dėl apgyvendinimo, prekių vežimo, automobilių nuomos, viešojo maitinimo ar laisvalaikio paslaugų, jeigu sutartyje nustatyta konkreti paslaugų teikimo data ar laikotarpis;

13) sutartims dėl skaitmeninio turinio teikimo, jeigu skaitmeninio turinio teikimas buvo pradėtas vartotojui iš anksto aiškiai sutikus ir pripažinus, kad dėl to jis praras teisę atsisakyti sutarties.

Kaip vartotojas turi pranešti pardavėjui apie norą atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties?

Vartotojas praneša verslininkui apie nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymą:

1) pateikdamas tinkamai užpildytą pavyzdinę sutarties atsisakymo formą. Šią formą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija; arba

2) pateikdamas aiškų pareiškimą, kuriame išdėstytas jo sprendimas atsisakyti sutarties.

Verslininkas gali sudaryti sąlygas vartotojui interneto svetainėje elektroniniu būdu pateikti dokumentus dėl nuotolinės sutarties ar ne prekybos patalpose sudarytos sutarties atsisakymo. Šiuo atveju verslininkas privalo nedelsdamas patvirtinti patvariojoje laikmenoje vartotojui, kad gavo jo sutarties atsisakymą.

Pareiga įrodyti, kad laikėsi Civiliniame kodekse nustatytų reikalavimų dėl sutarties atsisakymo, tenka vartotojui.

Įsigijau prekę internetu, bet ji man netiko. Kam tenka prekės grąžinimo išlaidos?

Civilinio kodekso 6.228(11) straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog vartotojui tenka tik tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį šias išlaidas prisiima verslininkas arba kai verslininkas tinkamai neinformavo vartotojo, kad šias išlaidas turės padengti vartotojas.

Įsigydamas prekę internetu sumokėjau ir prekės pristatymo išlaidas, bet prekė man netiko. Ar teisus pardavėjas sutikdamas grąžinti tik už prekę, bet ne už jos pristatymą sumokėtas išlaidas?

Civilinio kodekso 6.228(11) straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad verslininkas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo tos dienos, kurią jis gavo vartotojo pranešimą apie sutarties atsisakymą, turi grąžinti vartotojui visas šio sumokėtas sumas, įskaitant vartotojo apmokėtas prekių pristatymo išlaidas. Vartotojui tenka tik tiesioginės prekių grąžinimo išlaidos, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį šias išlaidas prisiima verslininkas arba kai verslininkas tinkamai neinformavo vartotojo, kad šias išlaidas turės padengti vartotojas (Civilinio kodekso 6.228(11) 6 dalis).

Taigi, šiuo atveju prekių pristatymo išlaidas turi grąžinti pardavėjas.

Įsigijau prekę internetu, bet ji man netiko. Ar galiu prekę pardavėjui grąžinti tik tada, kai man bus grąžinti už prekę sumokėti pinigai?

Civilinio kodekso 6.228(11) straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad vartotojas nedelsdamas ir ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo pranešimo apie sutarties atsisakymą pateikimo verslininkui dienos turi išsiųsti arba perduoti prekes verslininkui, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį vartotojui atsisakius sutarties pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui. Atitinkamai to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad verslininkas gali negrąžinti vartotojui jo sumokėtų sumų tol, kol prekės negrąžintos verslininkui arba kol vartotojas pateikia įrodymą, kad prekės yra išsiųstos verslininkui, išskyrus atvejus, kai pagal sutartį vartotojui atsisakius sutarties pareiga atsiimti prekes tenka verslininkui.

Įsigijau prekių internetu. Ar atsisakius dalies įsigytų prekių pardavėjas turi man grąžinti visas prekių pristatymo išlaidas?

Pardavėjui įgyvendinant pareigą gavus iš vartotojo grąžintą prekę grąžinti vartotojui už prekę sumokėtus pinigus ir prekės pristatymo išlaidas, kai atsisakoma tik dalies, o ne visų prekių, pardavėjas turi atitinkamai paskaičiuoti, proporcingai nuo viso užsakymo, grąžinamas lėšas vartotojui.

Kilo ginčas dėl internetu įsigytų prekių. Pardavėjas yra verslininkas, įsteigtas ne Lietuvoje, ne Europos Sąjungoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Islandijoje, o trečiojoje šalyje, pvz., JAV, Kinijos Liaudies Respublikoje ir kt. Kur galiu kreiptis?

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nėra įgaliota nagrinėti vartotojų prašymų dėl sandorių, kurių viena šalis – pardavėjas – gyvena ar yra įsteigtas ne Europos Sąjungoje, o kita šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Tokiu atveju dėl savo kaip vartotojo teisių gynimo Jūs turite teisę kreiptis į vartotojų teises ginantį pasaulinį tinklą adresu http://www.econsumer.gov/ arba http://www.consumersinternational.org/ ir pateikti savo skundą (prašymą), kartu su ginčo aplinkybes pagrindžiančiais dokumentais (užsakymo informacija, pinigų sumokėjimą už prekes įrodančiu dokumentu, elektroniniais laiškais ir pan.).

Jei pardavėjas vis tik įsteigas Europos Sąjungoje, Norvegijoje, Jungtinėje Karalystėje arba Islandijoje – nemokamos pagalbos rekomenduojama kreiptis į Europos vartotojų centrą Lietuvoje (www.ecc.lt).

Įspėjame, kad didžioji dalis trečiosiose šalyse įsisteigusių pardavėjų nėra prisijungę prie tarptautinių vartotojų teises ginančių institucijų platformų ar ginčų sprendimo schemų, todėl ginčus su pardavėjais, vykdančiais veiklą, pvz., Kinijos Liaudies Respublikoje, gali tekti spręsti savarankiškai derybų būdu. Jeigu prekes įsigyjate iš platformos, pvz., www.aliexpress.com, www.eBay.com ir pan., tuomet papildomai galite pasinaudoti šio tinklalapio savireguliacijos galimybėmis, inicijuojant ginčą ir užpildant ginčo paraiškos formą.

Papildomai atkreipiame dėmesį, kad tokiu atveju, kai prekes įsigijate ne iš Europos Sąjungoje įsisteigusio subjekto, dėl pinigų grąžinimo už nepristatytą prekę taip pat galite kreiptis į savo finansų įstaigą, administruojančią sąskaitą ar mokėjimo kortelę, iš kurios buvo sumokėti pinigai už ginčo elektroninėje parduotuvėje įsigytas prekes, ir pasiteirauti dėl galimybės pritaikyti apmokėjimo grąžinimo paslaugą (angl. charge back).

Kada vartotojas įgyja teisę atsisakyti nuotoliniu būdu sudarytos sutarties ne per 14 dienų, o per 12 mėnesių?

Jeigu verslininkas nepateikė vartotojui informacijos apie teisę atsisakyti sutarties pagal Civilinio kodekso 6.228(7) straipsnio 1 dalies 7 punktą, vartotojas turi teisę atsisakyti sutarties per 12 mėnesių nuo šio straipsnio 3 dalyje nustatytos termino pabaigos.

Kas laikoma „pagal specialų užsakymą“ vartotojui pagaminta preke, kurios vartotojas grąžinti negali?

Ši išimtis turėtų būti taikoma, pavyzdžiui:

- prekėms, pagamintoms pagal vartotojo nurodytas specifikacijas, kaip antai baldų matmenis arba audinio dydį;

- prekėms, kurias vartotojas nurodė papildyti specialiomis jo asmeninėms reikmėms pritaikytomis funkcijomis; tai gali būti, pavyzdžiui, pagal specialų užsakymą pagamintas automobilio modelis arba konkreti kompiuterio detalė, kurią reikia individualiai parūpinti pagal vartotojo užsakymą ir kuri neįeina į bendrą viešą prekiautojo pasiūlą;

- vizitinėms kortelėms su vartotojo kontaktiniais duomenimis arba marškinėliams su vartotojo pasirinktu atvaizdu.

Šiomis aplinkybėmis vartotojo nurodytas specifikacijas arba pritaikymą jo asmeninėms reikmėms reikėtų suprasti taip, kad prekės iš esmės yra unikalios ir pagamintos pagal vartotojo pareikštus individualius norus bei poreikius, susitarus su prekiautoju.

Ir priešingai, kai vartotojas paprasčiausiai pats sukomplektuoja prekes rinkdamasis iš prekiautojo siūlomų standartinių (iš anksto nustatytų) variantų, pavyzdžiui, pasirenka automobilio spalvą ar papildomą įrangą arba surenka baldų komplektą iš standartinių dalių, to nereikėtų laikyti vartotojo „nurodytomis specifikacijomis“ arba „pritaikymu jo asmeninėms reikmėms“, siaurai aiškinant šią nuostatą.

Ar galima grąžinti internetinėje parduotuvėje įsigytą juvelyrinį dirbinį?

Galiojantys teisės aktai nenumato tokios nuotolinės pirkimo - pardavimo sutarties (sudarytos internetinėje parduotuvėje) atsisakymo išimties, pagal kurią nebūtų galima grąžinti juvelyrinių dirbinių. Nors tokių dirbinių, įsigytų fizinėje parduotuvėje, pardavėjas turi teisę nepriimti, tačiau jei tokią prekę įsigijote internetu, tuomet pardavėjas be pagrindo negali atsisakyti jos priimti. Atkreipiame dėmesį, kad vartotojas, siekdamas atsisakyti juvelyrinio dirbinio sutarties, kaip ir kitais atvejais, neturėtų piktnaudžiauti šia teise ir turėtų su ja elgtis ir prekę apžiūrėti tik tokiu pačiu būdu, kaip jam būtų leista tai atlikti fizinėje parduotuvėje. Vartotojas, netinkamai įgyvendinęs daikto patikrinimo teisę, atlikęs veiksmus, kurie nebuvo būtini prekės pobūdžiui, veikimui ir savybėms nustatyti, atsako už tokios prekės vertės sumažėjimą.

Ar turiu teisę nutraukti paslaugų teikimo sutartį nepasibaigus jos terminui?

Ar galiu atsisakyti kelionės dėl ligos?

Galite, tačiau tokiu atveju turėsite atlyginti kelionių organizatoriaus patirtus tiesioginius nuostolius.

Civilinio kodekso 6.750 straipsnyje yra įtvirtinta turisto teisė bet kuriuo metu atsisakyti turizmo paslaugų teikimo sutarties bei iš šios teisės kylančios pareigos kelionių organizatoriaus atžvilgiu. Sutarties atsisakymas įsigalioja nuo jo pareiškimo momento.

Jeigu turistas nutraukia organizuotos turistinės kelionės sutartį, kelionių organizatorius gali reikalauti iš turisto sumokėti pagrįstą organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestį. Tais atvejais, kai organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestis yra nustatytas organizuotos turistinės kelionės sutartyje, jo dydis priklauso nuo laiko, likusio iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, numatomo kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo ir pajamų, kurias kelionių organizatorius numato gauti ar gautų pardavęs organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui. Tais atvejais, kai organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokestis sutartyje nenumatytas, sutarties nutraukimo mokestis turi atitikti organizuotos turistinės kelionės kainą, iš jos atėmus dėl kelionių organizatoriaus išlaidų sumažėjimo sutaupytą sumą ir pajamas, gautas pardavus organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui.

Turisto prašymu kelionių organizatorius turi pateikti organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokesčio sumos pagrindimą. Visais atvejais organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo mokesčio dydis negali viršyti organizuotos turistinės kelionės sutartyje nustatytos organizuotos turistinės kelionės kainos.

Norint sumažinti nuostolius, turistas gali pasinaudoti teise perleisti savo teisę į organizuotą turistinę kelionę kitam asmeniui, kuris įgis visas turisto teises ir pareigas pagal organizuotos turistinės kelionės sutartį, jeigu iki organizuotos turistinės kelionės pradžios pateikia pagrįstą pranešimą kelionių organizatoriui. Turisto pranešimas visais atvejais laikomas pagrįstu, jeigu jis pateiktas ne vėliau kaip likus 7 dienoms iki organizuotos turistinės kelionės pradžios. Turistas ir kitas asmuo už kelionės kainos ir išlaidų, susijusių su teisės į organizuotą turistinę kelionę perleidimu, sumokėjimą atsako solidariai

Taip pat atkreipiame dėmesį, kad įsigijus kelionę galima apsidrausti neįvykusios kelionės draudimu – tokiu būdu susirgus galima būtų atgauti didžiąją sumokėtų pinigų dalį.

Ką daryti, jei pirkome organizuotą turistinę kelionę su apgyvendinimo paslaugomis viename viešbutyje, tačiau apgyvendino kitame?

Civilinio kodekso 6.750 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad turistas turi teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį, nemokėdamas sutarties nutraukimo mokesčio, tais atvejais jeigu dėl turisto nurodytų trūkumų organizuotos turistinės kelionės sutartis negali būti toliau vykdoma, o kelionių organizatorius per turisto nustatytą protingą laikotarpį nepašalina trūkumų. Dėl netinkamo organizuotos turistinės kelionės sutarties vykdymo, kai dėl siūlomų alternatyvių paslaugų organizuota turistinė kelionė tampa žemesnės kokybės, negu nurodyta organizuotos turistinės kelionės sutartyje, jeigu kelionių organizatorius dėl pagrįstų priežasčių negali pasiūlyti alternatyvių paslaugų taip pat jeigu dėl turisto nurodytų trūkumų organizuotos turistinės kelionės sutartis negali būti toliau vykdoma, o kelionių organizatorius per turisto nustatytą pagrįstą laikotarpį nepašalina trūkumų turistas gali prašyti sumažinti organizuotos turistinės kelionės kainą arba atlyginti žalą.

Taip pat, jei pasiūlytos alternatyvos nėra panašios į tas paslaugas, dėl kurių buvo susitarta sutartyje, arba, jei suteiktas kainos sumažinimas yra neadekvatus, turistas gali jų atsisakyti.

Taigi, Kelionės metu atsiradusias pretenzijas dėl sutarties netinkamo vykdymo ar nevykdymo turistas turi nedelsdamas, vietoje, o jei problema neišsisprendžia – grįžus iš kelionės be nepagrįsto delsimo raštu ar patvariojoje laikmenoje pareikšti sutartyje nurodytam kelionės vadovui, kelionių organizatoriaus vietiniam atstovui, kontaktiniam centrui ar kitai tarnybai, o jei šių nėra – kelionių organizatoriui.

Turizmo paslaugų sutartyje yra nurodoma kelionių organizatoriaus vidinė pretenzijų nagrinėjimo tvarka, kurios reikia laikytis turistui.

Jei turisto netenkina kelionių organizatoriaus atsakymas, jis turi teisę dėl to paties ginčo dalyko per vienus metus kreiptis į vartojimo ginčus nagrinėjančią instituciją.

Pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 23 straipsnio 2 dalį vartotojas gali kreiptis į ginčus nagrinėjančią instituciją per 1 metus nuo kreipimosi į pardavėją ar paslaugos teikėją, o vadovaujantis 21 straipsnio 1 dalimi, į ūkio subjektą vartotojas turi kreiptis per 3 mėnesius nuo tos dienos, kai vartotojas sužinojo apie savo teisių pažeidimą.

Kokios mano teisės, jei kelionių organizatorius atšaukė kelionę, motyvuodamas per mažu susidomėjusių kelione turistų skaičiumi?

Jeigu organizuotą turistinę kelionę įsigijusių asmenų skaičius yra mažesnis negu sutartyje nurodytas minimalus turistų skaičius, kelionių organizatorius turi teisę nutraukti organizuotos turistinės kelionės sutartį tik tuo atveju, jei kelionių organizatorius apie organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimą šiuo pagrindu informaciją turistui pateikė patvariojoje laikmenoje ne vėliau kaip:

1) likus 20 dienų iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, jeigu kelionės trukmė yra ilgesnė negu 6 dienos;

2) likus 7 dienoms iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, jeigu kelionės trukmė yra ne trumpesnė negu 2 dienos ir ne ilgesnė negu 6 dienos;

3) likus 48 valandoms iki organizuotos turistinės kelionės pradžios, jeigu kelionės trukmė yra trumpesnė negu 2 dienos.

Tokiais atvejais ir aukščiau nurodytais terminais iki organizuotos turistinės kelionės pradžios kelionių organizatoriui nutraukus sutartį, kelionių organizatorius turi grąžinti turistui visus sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę. Jei nustatytų terminų nebuvo laikomasi, turistas gali reikalauti ir žalos atlyginimo.

Kelionių organizatorius ne vėliau kaip per 14 dienų nuo organizuotos turistinės kelionės sutarties nutraukimo dienos grąžina visus turisto arba jo vardu sumokėtus pinigus už organizuotą turistinę kelionę.

Kaip elgtis, jei nesutinku, kad automobilio nuomos metu buvo padaryta žala automobiliui?

Vartotojas, kuris nesutinka, kad automobilio nuomos metu padarė automobiliui žalą, pirmiausia privalo raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus. Paslaugų teikėjas vartotojui privalo atsakyti per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu paslaugų teikėjas nesutinka tenkinti vartotojo reikalavimus, arba per aukščiau nurodytą terminą vartotojas atsakymo negauna, jis turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo išnagrinėjimo vartojimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

Atkreipiame dėmesį, kad paimant nuomai automobilį svarbu atidžiai jį apžiūrėti, įvertinti, ar nėra automobilio pažeidimų (trūkumų). Radus automobilio pažeidimus (trūkumus) – svarbu yra juos užfiksuoti automobilio priėmimo-perdavimo dokumente, darant nuotraukas, filmuojant. Jeigu automobilis yra grąžinamas ne darbo metu ir automobilis nebūna kartu su darbuotoju apžiūrimas, įvertinamas ir nėra užpildomas automobilio grąžinimo (priėmimo-perdavimo) dokumentas, svarbu yra fiksuoti automobilio būklę paliekant automobilį, t. y. grąžinus automobilį paslaugos teikėjui, rekomenduojame padaryti nuotraukų, vaizdo įrašų, kuriuose matytųsi nuotraukų darymo laikas ir iš kurių būtų galima identifikuoti, kad juose yra užfiksuotas išsinuomotas automobilis.

Kas atsakingas už pinigų grąžinimą, jei organizuotos turistinės kelionės sutartis buvo sudaryta per tarpininką, kuriam buvo perversti pinigai?

Organizuotos turtistinės kelionės sutarties šalys yra turistas (vartotojas) ir kelionių organizatorius, t. y. prievoliniai teisiniai santykiai susiklostė tik tarp turisto ir kelionių organizatoriaus (Civilinio kodekso 6.747 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 2.132 straipsnio 4 dalį tarpininkai nelaikytini kelionių organizatoriaus atstovais ir negali būti laikytini organizuotos turtistinės kelionės sutarties šalimi. Tarpininko vaidmuo pasireiškia tik tuo, kad tarpininkas atlieka tam tikrus veiksmus, kurie lemia organizuotos turistinės kelionės sudarymą tarp turisto ir kelionių organizatoriaus, tačiau tokie veiksmai įpareigojančių teisių ir pareigų tarp tarpininko ir turisto nesukuria.

Tai reiškia, jog per tarpininką sudaryta organizuotos turistinės kelionės sutartis laikytina teisiškai įpareigojanti tik sutarties šalis (t. y. turistą ir kelionių organizatorių). Nepaistant to, kad organizuotos turistinės kelionės sutartis buvo sudaryta per tarpininką, kelionių organizatorius turi vykdyti sutartyje įtvirtintus teisinius įsipareigojimus, o iš to kylančius ginčus, įskaitant ir dėl atsiskaitymo pagal sudarytas organizuotų turistinių  kelionių sutartis, spręsti tiesiogiai su pasirinktais tarpininkais.

Jei atšaukus kelionę pasirinkau kelionės kuponą, ar turiu teisę apsigalvoti ir pareikalauti pinigų grąžinimo?

Informuojame, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.63 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad sandoriais laikomi asmenų veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti civilines teises ir pareigas. Jeigu vartotojas laisva valia įsipareigoja panaudoti pinigus kitai kelionei / priimti kuponą, t.y. šio sandorio pagrindu tarp ginčo šalių atsirado prievoliniai teisiniai santykiai. Atsižvelgdami į tai, atkreipiame dėmesį, kad vartotojas, pasirašydamas prašymą dėl Sutarties nutraukimo laisva valia įsipareigoja sudaryti naują organizuotos turistinės kelionės sutartį, panaudojant sumokėtą sumą (priimti kuponą / įšaldyti sumą kitai kelionei). Taigi, vartotojas sudaro naują susitarimą su kelionių organizatoriumi, kuris yra galiojantis. Tokiu atveju, vartotojas negali apsigalvoti ir keisti reikalavimo, jei nėra pagrindo nutraukti naujo susitarimo.

Ką daryti gavus nekokybišką automobilio remonto paslaugą?

Ar man priklauso kompensacija iš oro bendrovės, jei mano skrydis buvo atšauktas ar atidėtas?

Kur kreiptis dėl finansinių paslaugų kokybės?

Kur kreiptis dėl nekokybiškų interneto, televizijos, mobiliojo ryšio ar pašto paslaugų?

Kaip elgtis, jei buvo suteiktos nekokybiškos langų/durų montavimo paslaugos?

Kaip elgtis, jei cheminio valymo metu buvo pamestas mano paltas?

Šiuo atveju taikoma Civilinio kodekso nuostata, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Vartotojas turėtų pagrįsti patirtų nuostolių dydį, pateikdamas palto įsigijimo dokumentą ar kitą prekės vertę įrodantį dokumentą bei išdėstyti savo reikalavimą paslaugos teikėjui raštu. Paslaugos teikėjas privalo neatlygintinai išnagrinėti vartotojo kreipimąsi ir, jei nesutinka su vartotojo reikalavimu, privalo ne vėliau kaip per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos, pateikti vartotojui išsamų motyvuotą rašytinį atsakymą, pagrįstą dokumentais. Vartotojas, nesutikdamas su paslaugos teikėjo atsakymu, turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Kaip elgtis, jei buvo suteikta nekokybiška grožio paslauga?

Šiuo atveju pirmiausia reikėtų raštu kreiptis į paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimą.

Taip pat būtina įvertinti, kokia informacija apie paslaugą ir jos rezultatą buvo pateikta prieš sudarant sutartį su paslaugos teikėju. Civilinio kodekso 6.719 straipsnio 1 dalyje įtvirtina, jog „Prieš sudarant paslaugų sutartį, paslaugų teikėjas privalo suteikti klientui išsamią informaciją, susijusią su teikiamų paslaugų prigimtimi, jų teikimo sąlygomis, paslaugų kaina, paslaugų teikimo terminais, galimomis pasekmėmis.

Vartotojas, kuriam buvo suteikta nekokybiška grožio procedūra (paslauga), gali prašyti neatlygintinai pašalinti trūkumus per protingą terminą, atitinkamai sumažinti paslaugų kainą ar atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas.

Jei dėl nekokybiškos paslaugos patyrėte žalą sveikatai, Jūs taip pat turite teisę reikalauti atlyginti dėl to patirtus nuostolius, kuriuos privalu pagrįsti įrodymais (pvz., gydytojo išrašu, receptu, vaistų apmokėjimo dokumentu ir pan.).

Jeigu paslaugų teikėjas per 14 dienų nuo vartotojo kreipimosi gavimo dienos vartotojui atsakymo nepateikia, arba nesutinka tenkinti vartotojo reikalavimo, vartotojas turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą dėl ginčo nagrinėjimo vartojimo ginčų sprendimo ne teisme tvarka.

SVARBU! Fiksuokite nekokybiškai suteiktų paslaugų rezultatus (pvz., nuotraukos prieš ir po paslaugos suteikimo, filmuota medžiaga ir pan.). Taip bus lengviau pagrįsti nekokybiškai suteiktos paslaugos faktą.

Dėl grožio paslaugų teikėjų vykdomos veiklos atitikimo higienos bei kitiems teisės aktuose įtvirtintiems privalomiesiems reikalavimams įvertinimo vartotojai turi teisę kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuris vykdo minėtų paslaugų valstybinę visuomenės sveikatos saugos kontrolę.

Kaip atskirti grožio paslaugas nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų?

Kur kreiptis dėl netinkamai paskaičiuoto mokesčio už energiją?

Ką daryti kilus įtarimų, kad įsigytas ne maisto produktas yra nesaugus?

Ką reiškia prekės ženklinimas CE ženklu?

Ar komercinės veiklos subjektas, skelbdamas akciją, gali nuolaidą prekei taikyti ne nuo reguliarios (nuolatinės) prekės kainos, o nuo didesnės, prieš kelias dienas pakeltos, kainos?

Ką daryti, jei komercinės veiklos subjektas teikia reklamą, nors sutikimas teikti reklamą komercinės veiklos subjektui nebuvo duotas?

Ar ginčo tarp vartotojo ir verslininko nagrinėjimas ne teismo tvarka yra mokamas?

Kur kreiptis dėl pažeistų vartotojų teisių įsigijus prekę ar paslaugą iš Jungtinėje Karalystėje įsisteigusio pardavėjo ar paslaugų teikėjo?

2020 m. vasario 1 d. Jungtinei Karalystei išstojus iš Europos Sąjungos ir tapus trečiąja šalimi, vartotojams dėl pažeistų teisių įsigijus prekę ar paslaugą iš Jungtinėje Karalystėje įsisteigusio pardavėjo ar paslaugų teikėjo išlieka teisė kreiptis pagalbos į Europos vartotojų centrų tinklą. Europos vartotojų centras Lietuvoje, bendradarbiaudamas su Europos vartotojų centru Jungtinėje Karalystėje, teiks pagalbą vartotojui sprendžiant kilusią problemą kompromiso būdu. Europos vartotojų centro Lietuvoje kontaktai: info@ecc.lt , tel.: (8 5) 2650368, Algirdo g. 31, LT-03219 Vilnius.

Ką daryti netyčia prekybos centre sudaužius/sugadinus prekę?

Prieš pradedant prekiauti biocidiniais produktais, pirmiausia reikia įsitikinti, ar norimam platinti biocidiniam produktui yra išduotas biocidinio produkto autorizacijos liudijimas, nes biocidiniai produktai gali būti tiekiami rinkai ar naudojami tik tada, jeigu jiems išduotas autorizacijos liudijimas pagal 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo nuostatas. Paraiškas išduoti autorizacijos liudijimą turi teikti potencialus autorizacijos liudijimo turėtojas arba paraiškos teikiamos tokio asmens vardu. Biocidinių produktų autorizacija atliekama valstybėse narėse teikiant paraišką išduoti nacionalinį autorizacijos liudijimą tos valstybės narės kompetentingai institucijai.

Lietuvoje autorizacijos liudijimus išduoda Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Nacionalinė autorizacija gali būti išplėsta ir abipusiu pripažinimu galioti kitose valstybėse narėse. Taip pat yra galimybė biocidinį produktą autorizuoti Europos Sąjungos lygmeniu ir gauti Sąjungos autorizacijos liudijimą. Paraiškos išduoti Sąjungos autorizacijos liudijimą teikiamos Europos cheminių medžiagų agentūrai (ECHA). Turint Sąjungos autorizacijos liudijimą biocidinus produktus galima tiekti rinkai visoje Europos Sąjungoje neprivalant gauti nacionalinio autorizacijos liudijimo.

Pasitikrinti, ar norimas platinti biocidinis produktas yra autorizuotas, t. y. ar jam išduotas biocidinio produkto nacionalinis arba Sąjungos autorizacijos liudijimas, kurio numeris turi būti nurodytas etiketėje, galima Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos biocidinių produktų duomenų bazėje adresu https://biocidai.nvsc.lt/.

Pažymėtina, kad rinkai tiekiami biocidiniai produktai turi būti ne tik įteisinti, bet ir paženklinti teisės aktų nustatyta tvarka. Pagrindiniai teisės aktai, reglamentuojantys biocidinių produktų ženklinimo rekvizitų pateikimą: 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo ir 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) dėl cheminių medžiagų ir mišinių klasifikavimo, ženklinimo ir pakavimo, iš dalies keičiantis ir panaikinantis direktyvas 67/548/EEB bei 1999/45/EB ir iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1907/2006.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalis numato, kad „Pardavėjas privalo suteikti pirkėjui informaciją apie taikomą daiktų kainų sumažinimą. Bet kuriame pranešime apie daikto kainos sumažinimą turi būti nurodoma ankstesnė daikto kaina. Ankstesne kaina yra laikoma mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Tais atvejais, kai daikto kaina mažinama laipsniškai, ankstesne kaina yra laikoma daikto kaina, buvusi iki pirmojo jos sumažinimo. Jeigu daiktas buvo siūlomas pirkėjams mažiau negu 30 dienų, taikomas faktinis daikto siūlymo pirkėjams terminas. Šios dalies nuostatos netaikomos greitai gendantiems produktams arba prekinę vertę greitai prarandantiems daiktams.“

Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. tikslas – užtikrinti, kad vartotojai nebūtų klaidinami dėl netikrų (fiktyvių) nuolaidų taikymo, pavyzdžiui, užkirsti kelią tokiai verslininkų praktikai, kai kainos yra (smarkiai) padidinamos itin trumpam laikotarpiui, o jų grįžimas į pradinę kainą pateikiamas kaip akcija.

Naujos nuostatos neturi jokios įtakos pardavėjo teisei savo nuožiūra nustatyti parduodamų prekių kainas ir taikyti nuolaidas. Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. nekeičia reikalavimų akcijų trukmei, t. y. pardavėjai, laikydamiesi sąžiningumo ir profesinio atidumo principų, nepažeisdami kitų teisės aktų (pvz., Reklamos įstatymo, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo) nuostatų, gali laisvai nusistatyti, kiek laiko prekei bus taikoma nuolaida.

! Europos Komisija parengė Kainų direktyvos, kurios nuostatos yra perkeltos į Civilinį kodeksą, gaires, kuriomis kviečiame komercinės veiklos subjektus vadovautis: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52021XC1229(06)&from=EN

Atsižvelgdama į šiuos 2021 m. liepos 1 d. įsigaliojusius pakeitimus dėl kainų ir nuolaidų nurodymo ir siekdama užtikrinti vartotojų interesų apsaugą ir išvengti galimo jų klaidinimo, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba parengė dadažniausiai užduodamų klausimų (DUK) rinkinį.

Šis DUK nėra privalomas, jame pateikiamos tik pagrindinės kainų nurodymų rekomendacijos, kurios gali padėti sumažinti riziką, kad pateikiamas kainų nurodymas neatitiks Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalies reikalavimų. Kiekvienas atvejis yra skirtingas ir reikalauja visų konkrečios bylos aplinkybių vertinimo. Be to, gavus papildomus išaiškinimus dėl Omnibus ((ES) 2019/2161) ir Prekių kainų (98/6/EB) direktyvų taikymo, taip pat vystantis Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir teismų praktikai prižiūrint minėtų nuostatų laikymąsi, šis DUK taip pat gali keistis.

Dažniausiai užduodami klausimai dėl LR Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. taikymo

Kada taikoma Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d.? Ar taikoma nurodant „20 % nuolaida viskamׅ“, „20 % nuolaida visiems drabužiams“, „20 % nuolaida visoms pižamoms“, „20 % nuolaida šiai pižamai“?

Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. yra taikoma pardavėjo reklaminiams skelbimams apie prekės(-ių) kainos sumažinimą. Nuostata taikoma tiek skelbimams, susijusiems su konkrečios(-ių) prekės(-ių) kainos sumažinimu, tiek bendriems skelbimams apie kainų sumažinimą. Todėl Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. taikoma visų aukščiau paminėtų pavyzdžių atveju.

Kai skelbiamas bendras pranešimas apie kainos sumažinimą, pvz., fizinis plakatas ar internetinis skelbimas, kuriame nurodoma, kad „šiandien taikoma 20 % nuolaida viskam/ visiems drabužiams“, „ankstesnė“ kaina neprivalo būti nurodyta toje pačioje laikmenoje kaip ir skelbimas apie kainos sumažinimą. Konkrečiai skelbime nurodytų prekių „ankstesnė“ kaina turi būti pažymėta pardavimo vietoje, t. y. parduotuvėse ant atitinkamų kainų etikečių ar prie prekės, kainų skiltyse (ten, kur įprastai nurodoma prekės kaina) elektroninių parduotuvių atveju.

Kaip turi būti nurodoma pavienių prekių, kurioms buvo taikomas bendras skelbimas apie kainos sumažinimą, „ankstesnė“ kaina?

Kalbant apie pavienių prekių, kurioms buvo taikomas bendras skelbimas apie kainos sumažinimą, „ankstesnės“ kainos nurodymą, reikalinga išskirti du atvejus:

1. kai pardavėjas per pastarąsias 30 dienų nepadidino pavienių prekių, kurioms buvo taikomas bendras skelbimas ir netaikė kito (bendro) kainų sumažinimo per tą laikotarpį. Šiuo atveju „ankstesnė“ kaina bus anksčiau taikyta prekių pardavimo kaina, t. y. kaina jau nurodyta kainų etiketėje arba kainų skiltyje elektroninės parduotuvės atveju. Atitinkamai pardavėjui nereikės keisti pavienių prekių kainų etikečių/ informacijos internete.
   
   
2. kai pardavėjas padidino kainą arba organizavo kitą (bendrą) kainų sumažinimą per pastarąsias 30 dienų, ant etiketės ar kainų skiltyje nurodyta pardavimo kaina nebus laikoma „ankstesne“ kaina, nes ji nebus mažiausia per paskutines 30 dienų taikoma kaina. Todėl pardavėjas turės pakoreguoti atitinkamų prekių, kurioms buvo taikomas bendras skelbimas apie kainų sumažinimą, kainas etiketėse ar kainų skiltyse, kad būtų teisingai nurodyta tų prekių „ankstesnė“ kaina.

Ar taikant nuolaidą prekei, ji turi būti skaičiuojama nuo ankstesnės kainos (t. y. mažiausios kainos per 30 dienų iki kainos sumažinimo), ar vartotojams tiesiog papildomai turi būti pateikiama informacija (pranešimas) apie tai, kokia buvo ankstesnė kaina?

Skelbiant nuolaidas, kaip ankstesnė (pavyzdžiui, perbraukta kaina) turi būti nurodoma pati mažiausia kaina, kuri buvo taikyta per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo – t. y. būtent nuo šios kainos turėtų būti skaičiuojama skelbiama nuolaida.

Jeigu planuojama 30 dienų pardavinėti prekę, kurios kaina su nuolaida yra 25 Eur, kokią kainą braukti, jei 3 dienas iki akcijos prekės kaina buvo 27 Eur, o 27 dienas prieš tai prekės kaina buvo 30 Eur? Ar galima braukti 27 Eur ir pardavinėti už 25 Eur prekę 30 dienų? Ar galima lyginti 25 Eur kainą su 30 Eur ir akciją skelbti 27 d.?

Jeigu planuojama pardavinėti prekę, kurios kaina su nuolaida yra 25 Eur, kai 3 dienas iki šios nuolaidos prekės kaina buvo 27 Eur, o 27 dienas prieš tai prekės kaina buvo 30 Eur, turėtų būti laikomasi nuostatos, jog ankstesnė kaina yra mažiausia kaina, taikyta per paskutines 30 dienų iki kainos sumažinimo, t. y. 27 Eur. Todėl 25 Eur kaina turi būti lyginama su 27 Eur kaina.

Pristačius naują prekę į rinką, naujienos pardavimo kaina siūloma 500 Eur, ją lyginant su 700 Eur kaina, kuri galios po pasiūlymo pabaigos. Pristatymo į rinką pasiūlymas galioja 5 d., po jų prekės kaina nustatoma 700 Eur. Ar galima tuomet dar 5 d. taikyti 700 Eur kainą, o po to vėl skelbti akciją prekei, nors tai jau ir nebebus pristatymo į rinką pasiūlymas? Kokia tuo metu turėtų būti nurodoma ankstesnė prekės kaina?

Prekei skelbiant nuolaidą, akcijinė prekės kaina turi būti lyginama su mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Jeigu daiktas buvo siūlomas pirkėjams mažiau negu 30 dienų, taikomas faktinis daikto siūlymo pirkėjams terminas. Taigi šiuo atveju prekė pirkėjams buvo siūloma 10 dienų, per jas mažiausia kaina buvo 500 Eur, todėl po 10 dienų norint skelbti akciją, būtent 500 Eur ir turėtų būti nurodoma kaip ankstesnė prekės kaina. Ar vartotojai nėra klaidinami, kai nuolaida yra taikoma ilgiau nei reguliari prekės kaina (ir ar kaina su nuolaida iš tiesų nėra reguliari prekės kaina), būtų vertinama atskirai, Reklamos įstatymo ar Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatų atžvilgiu. 

Kaip turėtų būti skaičiuojamos nuolaidos, pasikartojančioms akcijoms to paties mėnesio eigoje (ar tik informuojant pirkėjus apie buvusią mažiausią kainą, ar taikant nuolaidą nuo buvusios žemiausios kainos)?

Pasikartojančioms akcijoms to paties mėnesio eigoje nuolaidos skaičiuojamos nuo kainos, kuri buvo žemiausia per paskutines 30 dienų. Pvz., prekės įprastinė kaina – 100 Eur. liepos 1–5 d. pardavėjas sumažino kainą 20 proc. ir nurodytu laikotarpiu prekės kaina buvo 80 Eur. liepos 19–22 d. pardavėjas šiai prekei nori sumažinti kainą 40 proc. Tokiu atveju mažiausia kaina per paskutines 30 dienų būtų liepos 1-5 d. taikyta 80 Eur kaina. Todėl liepos 19–22 d. nurodant ankstesnę kainą, nubraukta kaina turėtų būti 80 Eur., o taikoma kaina su pritaikyta 40 proc. nuolaida – 48 Eur.

Ar būtina nurodyti mažiausią kainą, kuri buvo taikyta ypatingų akcijų metu, kai nuolaidos galioja trumpai arba yra itin didelės (pvz., Kalėdos; Juodasis penktadienis; laimės valandos)?

Taip, būtina, kadangi tokios išimtys Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalyje nėra numatytos. Jei išpardavimų kampanijos vyksta iš eilės 30 dienų laikotarpyje (pvz., akcijos „20 % nuolaida kiekvieną gruodžio sekmadienį“ arba iš eilės vyksiančios akcijos „Vienišių diena“, „Juodasis penktadienis“, „Kibernetinis pirmadienis“ ar Kalėdų išpardavimų kampanijos lapkričio/ gruodžio mėn.), kai kaina didinama periodiškais (trumpais) laikotarpiais, taikoma bendra taisyklė ir kiekvieno paskesnio kainos sumažinimo atveju „ankstesnė“ kaina bus laikoma mažiausia kaina taikoma per pastarąsias 30 d., t. y. įskaitant kainą, sumažintą ankstesnių akcijų metu. 

Ar „kaina, kurią pardavėjas taikė“ turėtų būti suprantama, kaip kaina, taikyta toje pačioje prekybos vietoje?

Taip, lyginama turėtų būti su kaina, kuri buvo taikyta toje pačioje prekybos vietoje – pvz., konkrečioje prekybos vietoje ar elektroninėje parduotuvėje.

Kai prekė yra parduodama tiek fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje, kur kainos skiriasi, kokia turi būti nurodoma ankstesnė prekės kaina?

Kai tas pats pardavėjas parduoda prekę tiek fizinėse, tiek elektroninėje parduotuvėje, ankstesnė prekės kaina turėtų būti nurodoma tokia, kokia buvo mažiausia per paskutines 30 dienų toje pačioje prekybos vietoje, o ne kitose prekybos vietose ar kitais prekybos būdais buvo taikyta (galimai didesnė) tos prekės kaina. Kainų palyginimo platformos turėtų aiškiai identifikuoti fizinę ar internetinę parduotuvę, kurios kaina yra lyginama. Klaidinantys pranešimai apie taikomą kainų sumažinimą visose prekybos vietose, kai iš tiesų kainos sumažinimas taikomas tik kai kuriose prekybos vietose, būtų vertinami Reklamos įstatymo ar Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo atžvilgiu.

Kaip elgtis tuo atveju, jeigu prekių kainos esamiems ir naujiems klientams skiriasi?

Tokiais atvejais, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, reikėtų stengtis pateikti lygiavertį tų pačių kategorijų asmenų ar produktų kainų palyginimą.

Ar laipsniško kainų sumažinimo laikotarpis gali būti ilgas ir trukti kelerius metus? Pvz., pradinė (garsaus dizaino) sofos kaina yra 5000 Eur, po metų ji parduodama už 4000 Eur, dar po metų už 3000 Eur ir galiausiai, dar po metų, nes ji bus išimta iš kolekcijos, už 2000 Eur. Ar galima toliau žymėti 5000 Eur kainą kaip ankstesnę kainą? Ar yra reikalinga nurodyti informaciją, kada ši kaina buvo taikoma?

Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. taikoma tada, kai kaina mažinama palaipsniui, be pertraukų, tos pačios išpardavimo kampanijos metu. Šiuo atveju, „ankstesnė“ kaina yra mažiausia kaina per 30 dienų iki pirmojo kainos sumažinimo paskelbimo ir išlieka „ankstesne“ kaina visuose vėlesniuose skelbimuose dėl kainos sumažinimo išpardavimo kampanijos metu.

Esant tokiai situacijai, kai kaina mažinama palaipsniui per ilgesnį laiką, per ilgo kainų sumažinimo laikotarpio sąžiningumas turi būti įvertintas lyginant su laiku, kada prekė buvo parduodama už „visą“ kainą pagal kitus įstatymus – Reklamos įstatymą ar Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą.

Kada kosmetikos gaminiai yra traktuojami kaip trumpo galiojimo (koks laikotarpis traktuojamas trumpas, jeigu kremo nuo pagaminimo galiojimo terminas yra 36 mėnesiai?, t. y. kada galima taikyti išpardavimą?) Jeigu neišparduodama su taikoma nuolaida, ar praėjus 30 d. galima nuolaidą didinti užbraukiant buvusią reguliarią kainą iki nuolaidos?

Civilinis kodeksas neįtvirtina greitai gendančių arba greitai prekinę vertinę prarandančių produktų sąvokų, tai, kas būtų laikoma tokiu produktu, vertintina kiekvienu konkrečiu atveju. Siekiant įsivertinti, ar produktas laikytinas kaip greitai gendantis ar greitai prekinę vertę prarandantis, siūlytina atsižvelgti į minėtus Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintu greitai gendančių prekių sąrašą arba Žemės ūkio ministro patvirtintą rekomendacinio pobūdžio greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų sąrašą. Tikėtina, jog kosmetikos gaminiai, kurių galiojimo terminas nuo pagaminimo yra 36 mėnesiai, nebūtų laikomi greitai gendančiais produktais, todėl skelbiant apie tokių gaminių kainų sumažinimą išimtis Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. laikymosi atžvilgiu nebūtų taikoma. Neišpardavus prekės su nuolaida, kuri buvo taikoma 30 dienų ar ilgiau, nuolaidos procentas neturėtų būti didinamas, užbraukiant prieš tai nurodytą reguliarią kainą iki nuolaidos; naujosios akcijos metu naująja reguliaria kaina turėtų būti nurodoma ta kaina, kuri buvo mažiausia, taikyta per paskutines 30 d.

Ar gali pardavėjas tiesiog nurodyti bendrą skelbimą apie visoms prekėms ar daliai jų taikomą akciją, bet prie kiekvienos prekės atskirai nenurodyti nubrauktos kainos, o nuolaidą pritaikyti tik vartotojui susidėjus savo krepšelį? Ar tokiu atveju pardavėjas turėtų prie kiekvienos prekės dar nurodyti kokią nors papildomą informaciją apie prekės kainą, nuo kurios, susidėjus krepšelį, bus gauta nuolaida?

Jeigu pardavėjas skelbia akciją „viskam 20 proc. nuolaida“, „visom Kalėdinėm prekėm 20 proc. nuolaida“, prekių, kurioms taikoma nuolaida, sąrašas turi būti aiškus, prie kiekvienos akcijinės prekės turi būti nurodoma ankstesnė prekės kaina – mažiausia tos prekės kaina per paskutines 30 dienų iki akcijos pradžios. Nurodžius, jog nuolaida automatiškai pritaikoma prekes įsidėjus į krepšelį, galutinė prekės kaina su pritaikyta nuolaida gali būti pateikiama prekių krepšelyje.

Kaip turėtų būti taikoma Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d., kai prekės yra dovanojamos (arba už prekę sumokama itin maža suma, pvz., 1 Eur / 1 ct) perkant kitą prekę?

Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. taikoma tik prekių pirkimui-pardavimui, t. y. netaikoma, kai prekės dovanojamos. Jeigu prekės sumažinta kaina yra 1 Eur / 1 ct, tokiu atveju turi būti nurodoma mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Jeigu 1 Eur kaina nėra laikoma sumažinta kaina, tuomet ankstesnės kainos nurodyti nereikia.

Dažnai prekės kaina būna susieta su paslaugomis. Pavyzdžiui, taikoma žemesnė prekės kaina, jeigu vartotojas kartu pasirenka sudaryti terminuotą sutartį su paslaugų planu. Kaip reikėtų elgtis su tokiais rinkinio pasiūlymais?

Vadovaujantis Civilinio kodekso 6.350 straipsnio 1 dalimi, vartojimo sutartis, pagal kurią parduodama prekė ir paslauga, laikoma vartojimo pirkimo-pardavimo sutartimi. Tuo atveju, jei prekės įsigijimas susietas su paslauga (pvz., telefono kaina priklauso nuo pasirenkamo ryšio plano), nurodant kainos sumažinimą reikėtų lyginti su ankstesne tos pačios prekės su ta pačia paslauga kaina.

Jei tuo pačiu metu galioja ir kaina, su kuria lyginama (paprastai taikoma įsigyjant įrenginį visa kaina be paslaugų sutarties), ir akcijinė kaina, kuri taikoma su sąlyga, jog sudaroma paslaugų sutartis, ar taip pat turi būti nurodoma mažiausia kaina per 30 dienų?

Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalyje nurodytos išimtys tik dėl laipsniško kainos sumažinimo ir dėl greitai gendančių produktų ar prekinę vertę greitai prarandančių daiktų. Todėl Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. taikytina ir tais atvejais, kai prekės įsigijimas susietas su paslauga. Siekdamas išvengti galimo vartotojų klaidinimo, pardavėjas turėtų užtikrinti, jog vartotojams informacija apie kainų sumažinimą būtų pateikiama aiškiai ir suprantamai.

Koks turėtų būti akcijinių prekių žymėjimas mažmeninėje prekyboje?

Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. nereglamentuoja kainų ženklinimo būdų. Nurodant kainas mažmeninėje prekyboje reikėtų vadovautis bendraisiais kainų nurodymo reikalavimais, Prekių ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėmis.

Kaip Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. būtų taikoma nelikvidžioms prekėms (prekėms, kurių paklausa smarkiai sumažėjo arba jos nėra; prekėms, kurių turimas likutis per didelis esamai paklausai; prekių, kurios per ilgai neparduotos) arba prekėms su pažeistomis pakuotėmis? Ar galima reklamoje lyginti siūlomą pardavimo kainą su prekės be pažeidimų/defektų kaina? Jeigu taip, ar reikia reklamoje pateikti paaiškinimą, ką reiškia kainų palyginimas? Ar tokiu atveju kainų palyginimui galima naudoti paskutinę (prieš kainos sumažinimą buvusią) kainą?

Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. nenumato išimčių pranešimams dėl tokių prekių kainos sumažinimo (išimtis numatyta greitai gendantiems produktams arba prekinę vertę greitai prarandantiems daiktams), todėl vartotojams turėtų būti aiškiai atskleista informacija, jog, pvz., prekė kainuoja pigiau, kadangi yra su trūkumais – pažeista pakuote. Kaip ankstesnė tokios prekės kaina turėtų būti nurodoma mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo.

Kai gamintojas nebegamina prekės arba prekės tiekimas rinkai yra nutraukiamas, ar galima pardavimo kainą lyginti su paskutine kaina, galiojusia prieš (angl. end of life (EOL)) prekės paskelbimą?

Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. nenumato išimčių pranešimams dėl tokių prekių kainos sumažinimo, todėl tokių prekių kaina, skelbiant apie kainos sumažinimą, turėtų būti lyginama su ankstesne prekės kaina, t. y. mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo.

Kiek laiko gali galioti išpardavimo kaina? Ar išpardavimo laikotarpis turi būti trumpesnis negu iki išpardavimo galiojusios prekės pardavimo kainos taikymo laikotarpis?

Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. nereglamentuoja kainų sumažinimo (išpardavimo) trukmės. Tačiau atvejai, kai išpardavimo laikotarpis trunka ilgiau nei įprasto pardavimo laikotarpis, gali būti pripažįstama nesąžininga komercine veikla pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą.

Ar išpardavimo kaina gali toliau mažėti (tiek išpardavimo metu, tiek po jo)?

Taip, Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. neriboja pardavėjo teisės (nuožiūros) sumažinti kainą.

Ar reklamoje turi būti nurodomas laikotarpis, kada galiojo palyginamoji kaina?

Laikotarpį, kada galiojo palyginamoji kaina, reklamoje nėra privaloma nurodyti, tačiau būtina nurodyti ankstesnę (palyginamąją) prekės kainą. Ankstesne prekės kaina, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d., laikoma mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo.

Jeigu ant prekės etiketės gamintojas yra pažymėjęs rekomenduojamą pardavimo kainą (RPR), ar galima pardavimo kainą lyginti su gamintojo rekomenduojama pardavimo kaina?

Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. yra susijusi su kainos mažinimu, o ne su palyginimu su kita „referencine“ kaina, tokia kaip konkurento tos pačios parduodamos prekės kaina ar gamintojo rekomenduojama mažmenine tos pačios prekės kaina. Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. netrukdo pardavėjui nurodyti kitas referencines kainas skelbiant kainų sumažinimą, jei tokios papildomos referencinės kainos yra aiškiai aprašytos, kad nesukeltų sumaišties ir neatitrauktų vartotojo dėmesio nuo „ankstesnės“ kainos nurodymo pagal Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 dalį. Todėl RPR gali būti nurodoma, kaip papildoma informacija vartotojui, tačiau kainos mažinimo atveju ankstesne kaina būtų laikoma faktinė mažiausia prekės kaina, o ne RPR. Rekomendacijas dėl RPR nurodymo galima rasti Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus 2020-12-23 įsakymu Nr. 1-312  patvirtintose Kainų palyginimo reklamoje gairėse. Jose nurodyta, jog jei reklamos davėjas lygindamas kainas naudoja tokį produkto kainos apibūdinimą kaip „rekomenduojama mažmeninė kaina“ ar panašų, jis turėtų atsižvelgti į tai, kad ši kaina turi būti teisinga, įtikinama, atspindėti kainą, už kurią vartotojai iš esmės galėjo ar gali produktą įsigyti rinkoje. Todėl reklamos davėjui apsisprendus reklamoje pardavimo kainą lyginti su rekomenduojama mažmenine ar kitaip apibūdinama kaina, jis turėtų turėti įrodymus ir atidžiai įsivertinti, ar:

A) Reklamoje nurodoma kaina yra grįsta realia prekės gamintojo ar tiekėjo rekomendacija taikyti tokio rekomenduojamo dydžio kainą;

B) Kaina žymiai nesiskiria nuo tos, už kurią vartotojai produktą galėjo ar gali įsigyti mažmeninėje rinkoje;

C) Reklamos davėjas nėra vienintelis tokio produkto tiekėjas.

Pavyzdžiui, pardavėjas, kuris kainas sumažina dažniau nei kartą per 30 d., galėtų papildomai informuoti vartotoją apie kitas ankstesnes kainas taip: „20 % nuolaida nuo [pradžios data] iki [pabaigos data]: 80 Eur vietoj 100 Eur, mūsų mažiausia kaina per pastarąsias 30 d. Gamintojo rekomenduojama pardavimo kaina yra 120 Eur.“

Apskritai bet kokių kitų referencinių kainų pateikimo ir apskaičiavimo būdai būtų vertinami Reklamos įstatymo ar Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatų atžvilgiu. Todėl pardavėjai visada turi įsitikinti, kad vartotojui yra aišku, ką reiškia kitos nurodytos referencinės kainos.

Kokie daiktai laikomi greitai gendančiais produktais arba prekinę vertę greitai prarandančiais produktais?

Atsižvelgiant į tai, jog Civilinis kodeksas neįtvirtina greitai gendančių arba greitai prekinę vertinę prarandančių produktų sąvokų, tai, kas būtų laikoma tokiu produktu, vertintina kiekvienu konkrečiu atveju. Taip pat siekiant įsivertinti, ar produktas laikytinas kaip greitai gendantis ar greitai prekinę vertę prarandantis, siūlytina atsižvelgti į Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintu greitai gendančių prekių sąrašą arba Žemės ūkio ministro patvirtintą rekomendacinio pobūdžio greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų sąrašą.

Sezoninio išpardavimo metu drabužių versle kiekvienos prekės konkreti kaina nustatoma individualiai, skirtingu nuolaidos dydžiu ir skirtingu etapiškumu (t. y. nuolaidos taikomos nebūtinai vienodu laiku ir nebūtinai vienodu procentu). Pvz., pradinė prekės kaina 100 Eur, sezoninio išpardavimo metu gruodžio 27 d. prekės kaina mažinama iki 80 Eur, vėliau sausio 15 d. prekės kaina mažinama iki 72 Eur, vasario 1 d. kaina mažinama iki 56 Eur, o vasario 28 d. ji mažinama iki 50 Eur. Ar ši situacija atitiktų Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. reikalavimus?

Vadovaujantis Europos komisijos gairėmis, laipsniškas kainos mažinimas turėtų būti atliekamas tos pačios kampanijos metu, vienodais laiko intervalais, mažinant vienodu procentu – kadangi nurodytu atveju nei laiko intervalai, nei mažinamas kainos procentas ar suma nėra tolygūs, pasirinktas kainų mažinimo būdas galimai neatitiktų laipsniško kainų mažinimo išimties, todėl, mažinant prekės kainą, kaip ankstesnę jos kainą reikėtų nurodyti mažiausią kainą, buvusią per paskutines 30 dienų.

Elektroninėje parduotuvėje prekėms tris dienas taikoma 30 proc. nuolaida su kodu, skelbiamu svetainėje „-30 proc. atrinktoms prekėms“. Ar šiuo atveju taikoma išimtis nuolaidų kodams?

Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. netaikoma lojalumo programoms – tokioms kaip, pvz., nuolaidų kodai ar kuponai, leidžiantys vartotojams pritaikyti nuolaidą visiems bendrovės siūlomiems produktams ar tam tikroms kategorijoms nustatytu ilgesniu laikotarpiu (pvz., per pusmetį, per metus) arba pasinaudoti specialiomis nuolaidomis, pvz., vartotojo gimimo dienos proga, rinkti ir ateities pirkiniams naudoti „taškus“ ir tokių priemonių taikymas vertinamas atskirai nuo Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. Tačiau Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. galioja tais atvejais, kai kainų sumažinimas, panaudojant nuolaidų kodus ar kuponus, taikomas potencialiai visiems vartotojams – pavyzdžiui, nurodant specialų nuolaidos kodą apsipirkimui fizinėse parduotuvėse ar paskelbiant kelias dienas galiojantį nuolaidos kodą bendrovės tinklalapyje (pvz., „tik šį savaitgalį 20 proc. nuolaida viskam (ar tam tikrai prekių kategorijai)֧ su nuolaidos kodu „Savaitgalis“). Taigi, atveju, kai  elektroninėje parduotuvėje prekėms tris dienas taikoma 30 proc. nuolaida su kodu, skelbiamu svetainėje „-30 proc. atrinktoms prekėms“, būtų taikoma Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. ir 30 proc. nuolaida turėtų būti taikoma nuo tos prekių kainos, kuri buvo mažiausia per paskutines 30 dienų.

Ar pardavėjas gali taikyti tą patį kainos sumažinimą visą mėnesį?

Nėra reikalaujama, kad pardavėjas nurodytų, kokį laikotarpį taikė pažymėtą „ankstesnę“ kainą. Tai neturi įtakos kainų sumažinimo kampanijos trukmei. Reikalaujama, kad pardavėjai kiekvieno kainos sumažinimo pradžioje nurodytų „ankstesnę“ kainą ir jie ją gali išlaikyti per visą kainos sumažinimo laikotarpį. Pardavėjai gali skelbti apie kainos sumažinimą ilgesnį laiką, įskaitant ilgiau nei 30 dienų laikotarpį. Kai kainų sumažinimas trunka ilgiau nei 30 dienų be pertraukų, nurodoma „ankstesnė“ kaina išlieka mažiausia kaina, taikyta per paskutines 30 dienų iki kainos sumažinimo. Tačiau atvejai, kai akcijos laikotarpis trunka ilgiau nei įprasto pardavimo laikotarpis, gali būti pripažįstama nesąžininga komercine veikla pagal Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymą.

Ar galima laikyti akciją daugiau negu 30 dienų?

Teisės aktai maksimalios akcijos trukmės nenumato. Skelbiant akcijas, būtina laikytis Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d., Reklamos įstatyme, Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme bei kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų, siūlytina atsižvelgti ir į minėtas Kainų palyginimo reklamoje gaires. Atvejai, kai, pvz., akcijinė kaina galioja ilgiau nei įprasta (reguliari) prekės kaina arba akcija taikoma prekėms, kurios niekada nebuvo parduodamos reguliaria kaina, gali būti pripažinti klaidinančia reklama ar nesąžininga komercine veikla.

Ar Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. taikoma maisto prekių parduotuvėms?

Maisto prekių parduotuvėms Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. taikoma, tačiau netaikoma greitai gendantiems produktams arba prekinę vertę greitai prarandantiems daiktams. Kas laikoma greitai gendančiu produktu, būtų sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju atliekant tyrimą, kadangi greitai gendančių produktų sąvoka ar sąrašas įstatymuose nėra įtvirtintas. Siekiant įsivertinti, ar produktas laikytinas kaip greitai gendantis ar greitai prekinę vertę prarandantis, siūlytina atsižvelgti į Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintu greitai gendančių prekių sąrašą arba Žemės ūkio ministro patvirtintą rekomendacinio pobūdžio greitai gendančių žemės ūkio ir maisto produktų sąrašą. Greitai gendančių produktų sąvoka taip pat minima Civilinio kodekso 6.22810 straipsnyje, kur yra kalbama apie tai, jog vartotojo teisė atsisakyti nuotolinės sutarties ir ne prekybos patalpose sudarytos sutarties netaikoma sutartims dėl greitai gendančių prekių ar prekių, kurių galiojimo laikas yra trumpas.

Ar gali pardavėjas kaip ankstesnę kainą nurodyti kainą, kuri buvo mažiausia ilgiau nei 30 dienų?

Taip, gali, jei pardavėjas, skelbdamas apie kainų sumažinimą, akcijinę kainą lygina su ankstesne kaina, kuri buvo mažiausia ne tik per paskutines 30 dienų, bet kartu ir per ilgesnį laikotarpį (pavyzdžiui, pardavėjas paskutinius 6 mėn. taikė vienodą, 50 Eur kainą), pasirinktus tokią reklamos strategiją, pranešime apie kainų sumažinimą galima tai nurodyti.

Pardavėjas, pristatydamas į rinką naujieną, 5 dienas taikė specialią naujienos kainą – 80 Eur. Po 5 dienų, pardavėjas dar 25 dienas taikė reguliarią prekės kainą – 100 Eur. Po 30 dienų nuo prekės pristatymo į rinką pardavėjas nusprendė prekei taikyti akciją ir nurodė, jog prekės kaina yra 70 Eur (ankstesnė kaina – 100 Eur). Ar pardavėjo pateiktas pranešimas apie kainų sumažinimą atitinka Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d.?

Ne, pardavėjo pateiktas pranešimas apie kainų sumažinimą neatitinka Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. Pateikiant pranešimą apie kainų sumažinimą turi būti pateikta ankstesnė prekės kaina. Ankstesne kaina yra laikoma mažiausia kaina, kurią pardavėjas taikė per 30 dienų laikotarpį iki kainos sumažinimo. Šiuo atveju mažiausia taikyta kaina per paskutines 30 dienų buvo 80 Eur, todėl būtent šią kainą kaip ankstesnę prekės kainą (nesvarbu, jog tai buvo speciali pristatymo į rinką kaina) nurodytu atveju turėjo nurodyti pardavėjas.

Ar Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. draudžia pratęsti taikomą akciją?

Civilinio kodekso 6.353 straipsnio 8 d. nedraudžia pardavėjui pratęsti akcijos taikymo laikotarpio, jei tokia situacija nesukuria vartotojų klaidinimo prielaidų. Be to, tokiu atveju vartotojai turėtų būti aiškiai informuojami, jog tai ne nauja akcija, o buvusios akcijos pratęsimas.

Ar vartotojas gali grąžinti parduotuvėje įsigytą kokybišką prekę?

Jei vartotojas teigia įsigijęs nekokybišką prekę, ar jis gali nesutikti atsiųsti/pristatyti prekės pardavėjui dėl prekės kokybės įvertinimo (pvz. tais atvejais, jei pardavėjas teigia, jog iš nuotraukų prekės trūkumus sunku nustatyti)?

Vadovaujantis Mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų 2001-06-11 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 697, 20 punktu, prekės keičiamos ar grąžinamos vartotojo rašytiniu arba žodiniu prašymu prekės pirkimo vietoje ar kitoje pardavėjo nurodytoje vartotojui patogioje vietoje šia tvarka:

• 20.1. Grąžindamas tinkamos kokybės prekę, vartotojas pardavėjui pateikia prekę ir nurodo priežastį, dėl kurios įsigyta prekė jo netenkina, ir vieną iš Civilinio kodekso 6.362 straipsnio 1 arba 2 dalyje nurodytų reikalavimų.
• 20.2. Grąžindamas netinkamos kokybės prekę, vartotojas pardavėjui pateikia prekę, nurodo prekės trūkumą (-us) ir Civilinio kodekso 6.3641  straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais pasirinktinai pareikalauja prekę pataisyti (remontuoti) arba ją pakeisti. Vartotojas turi teisę reikalauti pardavėjo proporcingai sumažinti prekės kainą arba vienašališkai nutraukti vartojimo pirkimo–pardavimo sutartį, jeigu tenkinama bent viena Civilinio kodekso 6.3641  straipsnio 4 dalyje nustatyta sąlyga.

Pastebėtina, kad jeigu vartotojas pardavėjui pateikia tik prašymą, tačiau nepateikia prekės, tai nėra kliūtis vartotojui, nepavykus ginčo su pardavėju išspręsti taikiai, kreiptis į Tarnybą, o Tarnybai tai nėra pagrindas atsisakyti nagrinėti vartojimo ginčą. Jeigu nagrinėjant vartotojo prašymą ginčų sprendimo ne teisme tvarka dėl prekės kokybės šalys laikosi skirtingų pozicijų, Tarnyba gali prašyti vartotojo sudaryti galimybę pardavėjui susipažinti su įrodymais (įsigyta galimai netinkamos kokybės preke) ir per atitinkamą terminą pateikti argumentuotus paaiškinimus dėl ginčijamos prekės kokybės.

Labai svarbu pažymėti, kad sutarties šalys turi bendradarbiauti ir kooperuotis, o nagrinėjant ginčą ne teismo tvarka - naudotis savo teisėmis sąžiningai, nevilkindami ginčo nagrinėjimo. Taip pat paminėtina, kad ginčo nagrinėjimas Tarnyboje gali būti nutraukiamas, kai vartotojas neteikia ginčui nagrinėti reikalingų paaiškinimų ar kitaip trukdo nagrinėti ginčą.

Ar vartotojas gali grąžinti parduotuvėje įsigytą kokybišką prekę?

Kokią informaciją vartotojams turi suteikti nuotolinę prekybą ar prekybą ne prekybos patalpose vykdantis verslininkas?

Kokie keliami reikalavimai informacijos teikimui vykdant prekybą fizinėje pardavimo vietoje?

Prieš sudarydamas vartojimo sutartį, kuri nėra nuotolinė ar ne prekybos patalpose sudaroma sutartis, verslininkas privalo aiškiai ir suprantamai suteikti vartotojui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228(6) straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją:

• pagrindinės prekės ar paslaugos savybės;
• duomenys apie verslininką (vardas ir pavardė ar pavadinimas, buveinės adresas, telefono ryšio numeris);
• bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, arba kai dėl prekių arba paslaugų pobūdžio kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota, metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, ir, jeigu reikalinga, visos papildomos vežimo, pristatymo ir pašto išlaidos, arba kai šios papildomos išlaidos dėl pagrįstų priežasčių negali būti iš anksto apskaičiuotos, informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti;
• jeigu reikalinga, apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka;
• priminimas apie prekės garantiją pagal įstatymą, tinkamumo naudoti terminas, garantinio aptarnavimo ir kokybės garantijos (komercinės garantijos) sąlygos, jeigu reikalinga;
• jeigu reikalinga, sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos;
• jeigu reikalinga, skaitmeninio turinio funkcinės savybės, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones;
• jeigu reikalinga, skaitmeninio turinio suderinamumas su technine ir programine įranga tiek, kiek verslininkas žino ar turi žinoti.

Kokie keliami reikalavimai informacijos teikimui vykdant nuotolinę prekybą bei prekybą ne prekybos patalpose?

Nuotolinę prekybą bei prekybą ne prekybos patalpose vykdantys verslininkai privalo suteikti vartotojui Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228(7) straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją:

• pagrindinės prekės ar paslaugos savybės;
• duomenys apie verslininką (vardas, pavardė, pavadinimas, juridinio asmens teisinė forma);
• adresas, telefono, fakso numeriai ir el. pašto adresas; adresas, kuriuo vartotojas gali pateikti skundus, duomenys apie verslininką, kurio vardu veikiama;
• bendra prekių ar paslaugų kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, kai kaina pagrįstai negali būti iš anksto apskaičiuota – metodas, pagal kurį ši kaina apskaičiuojama, visos papildomos vežimo, pristatymo, pašto ir kitos išlaidos, arba kai išlaidos negali būti iš anksto apskaičiuotos – informacija apie tai, kad gali tekti jas apmokėti;
• naudojimosi ryšio priemonėmis sudarant sutartį išlaidos, jeigu jos apskaičiuojamos ne pagal įprastus dydžius;
• apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo ar paslaugų suteikimo terminas, verslininko atliekamo vartotojų skundų nagrinėjimo tvarka;
• teisė atsisakyti sutarties: šios teisės įgyvendinimo sąlygos, terminas ir tvarka pagal Civilinio kodekso 6.228(10) straipsnį, pavyzdinė sutarties atsisakymo forma arba informacija, kad vartotojas neturi teisės atsisakyti sutarties pagal šio kodekso 6.22810 straipsnį, arba aplinkybės, kuriomis vartotojas praranda teisę atsisakyti sutarties;
• jeigu reikalinga, informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties, turi padengti prekių grąžinimo išlaidas, o nuotolinių sutarčių atvejais – prekių grąžinimo išlaidas, jei prekės dėl savo pobūdžio paprastai negali būti grąžintos paštu;
• informacija, kad vartotojas, atsisakęs sutarties pagal Civilinio kodekso 6.228(10) straipsnio 9 ar 10 dalį, turi sumokėti verslininkui pagrįstas išlaidas;
• priminimas apie prekės garantiją pagal įstatymą; 
• jeigu reikalinga, vartotojų aptarnavimas, jiems teikiamos paslaugos po sutarties sudarymo ir kokybės garantija (komercinė garantija) bei jų sąlygos;
• jeigu reikalinga, verslininkui taikomas elgesio kodeksas ir informacija, kaip su juo galima susipažinti;
• jeigu reikalinga, sutarties trukmė, o kai sutartis neterminuota ar pratęsiama automatiškai, – sutarties nutraukimo sąlygos;
• jeigu reikalinga, minimali sutarties galiojimo trukmė;
• jeigu reikalinga, užstatai ar kitos finansinės garantijos, kurias vartotojas turi pateikti ar sumokėti verslininko reikalavimu, ir jų taikymo sąlygos;
• jeigu reikalinga, galimybė pateikti skundą ar reikalauti žalos atlyginimo ne teismo tvarka ir pasinaudojimo ja sąlygos;
• jeigu reikalinga, skaitmeninio turinio funkcinės savybės, įskaitant taikomas technines apsaugos priemones; 
• jeigu reikalinga, skaitmeninio turinio suderinamumas su technine ir programine įranga tiek, kiek verslininkas žino ar turi žinoti.

Visą privalomos pateikti vartotojams informacijos sąrašą galite rasti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228(7) straipsnyje: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.8A39C83848CB/esRxKAWzCy. 

Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta, kad interneto svetainėse, kuriose vartotojams siūlomos prekės ar paslaugos, prieš pradedant prekių ar paslaugų užsakymą, turi būti aiškiai ir įskaitomai pateikiama informacija apie bet kokius pristatymo apribojimus ir galimus mokėjimo būdus. Pardavėjo ir paslaugų teikėjo interneto svetainėje, jeigu turi, privalo būti pateikta informacija apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus, kurie yra kompetentingi spręsti vartojimo ginčus: subjekto pavadinimas (vardas, pavardė), adresas ir interneto svetainės adresas. Ši informacija turi būti pateikta aiškiai, suprantamai ir lengvai prieinamu būdu. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis numato, kad tuo atveju, kai verslininkas atsisako tenkinti vartotojo reikalavimus arba juos tenkina iš dalies, verslininkas savo atsakyme privalo pateikti informaciją apie vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektą, į kurį gali kreiptis vartotojas. Vartojimo ginčų neteisminio sprendimo subjektus nustato Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 22 straipsnis: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.D790096B17EE/QhNfecuVVU.

Ar privaloma interneto svetainėje pateikti nuorodą į Elektroninio ginčų sprendimo platformą?

Europos Parlamento ir Tarybos reglamento Nr. 524/2013 dėl elektroninio vartotojų ginčų sprendimo 14 straipsnyje numatyta, kad Europos Sąjungoje įsisteigę elektroninės prekybos ar paslaugų sutartis sudarantys komercinės veiklos subjektai savo interneto svetainėse privalo pateikti elektroninę nuorodą į Elektroninio ginčų sprendimo platformą: http://ec.europa.eu/odr/.

Ar prekės instrukcijos pateikimas el. paštu tolygus jos pateikimui kartu su preke?

Galiojančiuose teisės aktuose įtvirtinta bendroji pardavėjo pareiga suteikti vartotojui būtiną, išsamią, teisingą, visapusišką ir neklaidinančią informacija, be kita ko, ir apie prekės naudojimą. Vartotojui pateikiamos informacijos (instrukcijos) būdas atitiktų įstatymų reikalavimus tokiu atveju, jeigu pateikiama informacija išpildytų patvarumo kriterijus (pagal Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatas,  patvarioji laikmena – priemonė, kuri leidžia vartotojui ar pardavėjui, paslaugų teikėjui saugoti asmeniškai jam skirtą informaciją taip, kad informacija tam tikrą laiką būtų prieinama ir kad saugomą informaciją būtų galima atkurti nepakitusią (t. y. popieriuje surašyti (spausdinti) dokumentai, USB atmintinės, kompaktinių diskų įrenginiai (CD-ROM), skaitmeniniai vaizdo diskai (DVD), atminties kortelės arba standieji kompiuterių diskai, elektroniniai laiškai ir kitos priemonės). Be to, toks instrukcijos pateikimo būdas (siunčiant ją el. paštu) neturi sudaryti vartotojui papildomų sunkumų ja pasinaudoti (jeigu, pavyzdžiui, vartotojas nesinaudoja el. paštu arba turi ribotą prieigą prie el. pašto, instrukcija turėtų vartotojui būti įteikiama spausdinta popieriuje).

Taip pat atkreipiame, dėmesį, kad kilus ginčui dėl instrukcijos įteikimo fakto, pareiga įrodyti, kad garantija vartotojui buvo suteikta ir kad vartotojas apie garantijos sąlygas buvo tinkamai informuotas, tenka prekės pardavėjui.

Kokios būtų VVTAT praktinės rekomendacijos prekių aprašymui (elektrotechnikos)? Kokie aspektai privalo būti nurodyti?

Prekės aprašyme turi būti aiškiai nurodyta prekės paskirtis, prekės techniniai parametrai, bendra prekės kaina, į kurią įskaičiuoti mokesčiai, visos pristatymo išlaidos, apmokėjimo, pristatymo, sutarties vykdymo tvarka, prekių pristatymo terminas, priminimas apie prekės garantiją pagal įstatymą. Prie prekės turi būti pateikta gamintojo paruošta prekės naudojimo instrukcija valstybine kalba. Jeigu gamintojo prekės naudojimo instrukcija surašyta nevalstybine kalba, pardavėjo pareiga pateikti naudojimo instrukcijos vertimą į valstybinę kalbą. Prekės naudojimo instrukcija turi apimti svarbiausius saugaus prekės naudojimo aspektus bei informaciją apie tinkamą prekės naudojimą. Įspėjimai dėl saugaus bei tinkamo prekės naudojimo gali būti pateikti piktogramomis ir/ar paveiksliukais. Kai prekės naudojimo instrukcija pateikta paveiksliukais, nėra privaloma dubliuoti šią informaciją tekstu. Patartina prekės saugaus naudojimo piktogramas naudoti ir prekės aprašyme. Gaminiams, kuriems yra taikomi energetinio ženklinimo reikalavimai, kaip prekės aprašyme, taip ir prie pačios prekės turi būti pateikta gaminio energetinio efektyvumo etiketė pagal atitinkamo ženklinimo energijos vartojimo efektyvumo etikete reglamento reikalavimus.

Ar vartotojų informavimas pirkimo taisyklėse, užsakymo patvirtinimo laiškuose apie galimą užsakymo atšaukimą (išskirtiniais, nurodytais atvejais) bei vėliau papildomas vartotojo informavimas, jog užsakymas atšaukiamas ir pinigai bus grąžinti, yra laikomas nepakankamu vartotojų informavimu apie atšaukimo galimybę? Kaip yra vertinamas toks vartotojų informavimas?

Manytina, kad tai nepašalintų pardavėjo atsakomybės dėl vienašališkai atšautų užsakymų.

Remiantis Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo nuostatomis, pardavėjas, kaip sąžiningas, protingas ir atidus komercinės veiklos subjektas, kuriam privalu laikytis profesinio atidumo reikalavimų, privalo užtikrinti, jog vartotojams, prieš priimant sprendimą dėl sandorio, būtų aiškiai bei išsamiai suteikta visa esminė informacija apie teikiamo pasiūlymo sąlygas. Taigi, informavimas vien taisyklėse (kurios dažnai būna ilgos, painios, vartotojams sunku rasti esminę informaciją), juo labiau – užsakymo patvirtinimo laiškuose (gaunamuose po vartotojo sprendimo dėl sandorio priėmimo) nelaikytina tinkamu vartotojų informavimu. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nuomone, informacija apie tai, jog prekės pardavėjas neturi, prekė bus užsakoma iš tiekėjų ir tam tikrais, išskirtiniais, atvejais prekės užsakymas gali būti atšauktas, turėtų būti pateikta (elektroninės parduotuvės) pagrindiniame prekės užsakymo lange, kartu su kita esmine informacija – pvz., prekės kaina.

Pažymėtina, jog pastebėjus, jog vartotojų užsakymai atšaukiami dažnai, sistemingai, o vartotojų sumokėti pinigai vartotojams nėra grąžinami per protingą laikotarpį ir dėl to, pvz., praranda galimybę prekę užsisakyti iš kito pardavėjo (pvz., dėl to, kad nebeturi pakankamai lėšų tokiai pat prekei užsakyti (brangios prekės, pinigai negrąžinami nedelsiant) arba praranda galimybę pasinaudoti kitų pardavėjų skelbiamais išpardavimais (pvz., Juodojo penktadienio metu)), gali būti pradėtas tyrimas dėl galimo Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo.

Prekių informacija/aprašymas yra pateikiamas lietuvių kalba (pagrindinės savybės), išsamesnis, papildomas aprašymas yra angliškas. Ar taip pažeidžiame įstatymus?

Informacija valstybine kalba turi būti pateikiama apie pagrindinės prekės ar paslaugos savybės (atsižvelgiant į informavimo priemones ir prekę ar paslaugą), todėl jei papildoma informacija apie prekę ir jos veikimą anglų ar kitomis kalbomis yra esminė – ji irgi turi būti pateikta valstybine kalba.

Kai kurioms prekių grupėms yra reikalavimas atvaizduoti CE ženklelius, nors logiškai prekėmis, kurios neatitinka CE standartų, net negalima prekiauti, todėl savaime suprantama, kad jos bus paženklintos CE. Ar tikrai internete privalomai turime pateikti CE žymas?

Prekių/gaminių ženklinimą CE ženklu nustato ES teisės aktai, kurie yra taikomi konkrečioms prekių grupėms. Internete CE ženklą nėra privaloma pateikti. Informaciją apie CE ženklinimą rasite https://europa.eu/youreurope/business/product-requirements/labels-markings/ce-marking/index_lt.htm

Kokie reikalavimai keliami elektrotechnikos prekių pardavėjams?

Tarnyba parengė atmintinę, kurioje susitemino svarbiausius reikalavimus ir patarimus, kuriuos privalo žinoti kiekvienas prekybą elektrotechnika vykdantis verslininkas. Atmintinėje pateikiamos svarbiausios pardavėjo pareigos, patarimai vykdant garantinius įsipareigojimus ir rengiant sutartis su vartotojais, aptarta svarbiausia informacija apie nuotolines sutartis, primenami reikalavimai reklamai, taip pat prekių ženklinimo ir saugos reikalavimai.

Ar oro bendrovė turi sumokėti kompensaciją, jei keleivio skrydis buvo atšauktas ar atidėtas?

Ar privalo vežėjas keleiviui, kuris, likus iki kelionės pradžios 15 min., nori atsisakyti įsigyto vienkartinio (elektroninio) bilieto, pirkto į vietinio (priemiestinio) ar tolimojo susisiekimo maršruto reisą, grąžinti už bilietą sumokėtą pinigų sumą?

Kaip traktuojama remonto sutartis, jei užsakovas nurodomas iš techninio paso, o automobilį į remonto įstaigą pristato kitas asmuo (tapatybė netikrinama priėmimo metu). Asmuo atvykęs pasirašo darbų užsakymą ir užsako paslaugas, tačiau po atliktų automobilio remonto darbų, automobilio savininkas pareikalauja grąžinti jam priklausantį turtą. Ar paslaugos teikėjas gali kreiptis į institucijas dėl remonto sutartį pasirašiusio asmens patraukimo atsakomybėn ir prašyti atlyginti sutarties vykdymo išlaidas?

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.672 straipsnyje nustatyta, kad „rangovas, kuris verčiasi tam tikru verslu, įsipareigoja pagal fizinio asmens (vartotojo) užsakymą atlikti tam tikrą darbą, skirtą tenkinti buitinius ar asmeninius užsakovo ar jo šeimos poreikius, o užsakovas įsipareigoja priimti darbo rezultatą ir už jį sumokėti“. Nagrinėjamu atveju, nurodote, jog automobilio remonto paslaugą užsakė ne automobilio savininkas, bet kitas asmuo. Pažymime, kad nagrinėjant ginčus dėl automobilio remonto vertinama, kas buvo paslaugos užsakovas (kieno vardu pasirašoma užsakymo paraiška bei kiti dokumentai) ir kieno interesais minėtas asmuo veikė, be kita ko, kas sumokėjo už atliktas paslaugas. Nagrinėjamu atveju, jeigu iš ginčo aplinkybių paaiškėtų, kad asmuo užsakė automobilio remonto paslaugas savo asmeniniams bei buitiniams ar jo šeimos poreikiams tenkinti, t. y. paslaugą užsakė ne atstovaudamas automobilio savininko interesus bei veikdamas jo vardu, minėtas asmuo ir būtų laikomas paslaugos užsakovu. Šiame kontekste pažymėtina, jog kiekvienas ginčas Tarnyboje sprendžiamas individualiai ir ginčo nagrinėjimo metu vertinami rašytiniai ir (ar) daiktiniai įrodymai, prezumpcijos, vadovaujamasi teismų praktika ir kita.

Ar galima sulaikyti automobilį po remonto, jei vartotojas nepagrįstai atsisako pasirašyti perdavimo (grąžinimo) aktą?

Bendroji civilinių teisių gynimo įgyvendinimo taisyklė yra ta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka ir būdais gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos (Civilinio kodekso 1.138 straipsnis). Tačiau įstatyme įtvirtinta ir teisė asmeniui ginant savo civilines teises panaudoti savigyną. Jos įgyvendinimą reglamentuojančio Civilinio kodekso 1.139 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad savigyna leidžiama tik šio kodekso nustatytais atvejais. Taigi savigyna yra įteisintas, t. y. įstatymu pagrįstas ir tik jo nustatytais atvejais taikomas, prievartinis savo teisės įgyvendinimas jėga. Viena iš civilinės teisės reglamentuojamų savigynos priemonių – tai daikto sulaikymo teisė. Atkreiptinas dėmesys, jog prievoliniuose santykiuose kreditoriaus teisė sulaikyti daiktą įtvirtinta Civilinio kodekso 6.69 straipsnyje. Kreditorius turi teisę pasinaudoti daikto sulaikymo teise tol, kol skolininkas įvykdo prievolę (nurodyto straipsnio 1 dalis). Sulaikymo teisės įgyvendinimo tvarką nustato Civilinio kodekso ketvirtosios knygos normos. Civilinio kodekso 4.229 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kitam asmeniui priklausančio daikto teisėtas valdytojas, turintis reikalavimo teisę į daikto savininką, gali sulaikyti jo daiktą tol, kol bus patenkintas reikalavimas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (Civilinio kodekso 6.69 straipsnio 1 dalis). Daikto sulaikymo teisės turinys reglamentuojamas daiktinės teisės normų (Civilinio kodekso 4.229–4.235 straipsniai).

Remiantis Civilinio kodekso 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai:

1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką;

2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs);

3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą;

4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-586/2013 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktiką).

Atsižvelgiant į išdėstyta, vartotojo automobilį sulaikyti galite tik tuo atveju, jeigu yra aukščiau nurodytų aplinkybių bei kriterijų visuma.

Jei su klientu sutartas laikas diagnostikai (pvz., 1 h) ir suma (pvz., 50 EUR) ir atlikus pirminę diagnostiką nieko nebuvo nustatyta, kadangi reikia tolimesnių darbų (pvz., variklio išėmimo) ir klientas atsisako atlikti tolimesnę diagnostiką, ar privaloma gražinti klientui 50 EUR, kadangi gedimas nebuvo nustatytas?

Standarto LST 1438:2016 „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninė priežiūra ir remontas. Paslaugoms teikiami reikalavimai“ 2.14 punkte nustatyta, jog diagnostika – transporto priemonės kurios nors sistemos esamo ar galimo gedimo priežasties nustatymas, t. y. neveikiančios arba netinkamai veikiančios dalies identifikavimas. Nagrinėjamu atveju, nurodote, jog atlikus vartotojo užsakytą automobilio gedimo diagnostikos paslaugą, nustatyti esamo ar galimo gedimo priežasties nepavyko, dėl ko darytina išvada, kad vartotojas užsakytos paslaugos negavo. Visgi pažymėtina, kad jeigu vartotojui prieš sudarant automobilio gedimo diagnostikos paslaugos sutartį aiškiai ir suprantamai suteikėte būtiną, teisingą, išsamią ir neklaidinančią informaciją apie paslaugą bei jos specifiką turinčią įtakos vartotojo apsisprendimui gauti techninio aptarnavimo ir remonto paslaugą bei nurodėte, jog vienas iš galimų šios 1 val. trukmės diagnostikos rezultatų gali būti ir atsakymas, kad konkrečiam gedimo nustatymui reikalinga išsamesnė/papildoma diagnostika ir vartotojas su minėtomis sąlygomis sutiko, tokiu atveju grąžinti už suteiktą paslaugą vartotojui pinigų nereikėtų ir paslauga būtų laikoma suteikta tinkamai. Šiame kontekste pažymėtina, jog kiekvienas ginčas Tarnyboje sprendžiamas individualiai ir ginčo nagrinėjimo metu vertinami rašytiniai ir (ar) daiktiniai įrodymai, prezumpcijos, gedimo pobūdis, vadovaujamasi teismų praktika ir kita.

Sprendžiamas iškilęs ginčas su vartotoju. Verslininkui pasiūlius vartotojui grąžinti vartotojo sumokėtus pinigus, bet tuo pačiu susigrąžinti sumontuotas detales, vartotojas pasiūlymo atsisako. Kaip turėtų elgtis įmonė?

Vadovaujantis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 25 straipsnio 9 dalimi, Tarnyba, pirmiausia imasi priemonių vartotojui ir paslaugos teikėjui, sutaikinti ir siūlo vartojimo ginčą išspręsti taikiai. Nagrinėjamu atveju nurodote, kad kilus ginčui paslaugas įsigijusiam vartotojui paslaugos teikėjas siūlė grąžinti už paslaugas sumokėtus pinigus su sąlyga, kad galės susigrąžinti remonto metu sumontuotas detales į vartotojo automobilį. Atkreipiame dėmesį, kad vartotojo teisė rinktis vieną ar kitą teisių gynimo būdą negali būti suabsoliutinta, nes ir vartojimo sutartiniuose santykiuose galioja bendrieji civilinių santykių reglamentavimo principai – proporcingumo, civilinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros, civilinės apyvartos stabilumo ir kt. Tarnybos nuomone, Jūsų nurodytu atveju, paslaugos teikėjo pasiūlytas taikaus ginčo sprendimo būdas, įvertinus visas ginčo aplinkybes bei pateiktus dokumentinius ir daiktinius įrodymus, jeigu vartotojas nėra patyręs papildomos žalos, galėtų būti įvertintas kaip proporcingas nustatytiems paslaugų sutarties pažeidimams kompensuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į Civilinio kodekso 6.363 straipsnio 8 dalyje įtvirtintas nuostatas, numatančias, kad „<...> Pirkėjui nutraukus sutartį dėl daikto netinkamos kokybės, pardavėjas privalo grąžinti sumokėtą kainą. Netinkamos kokybės daikto grąžinimo išlaidos tenka pardavėjui. Pardavėjas, grąžindamas pirkėjui sumokėtą kainą, neturi teisės iš jos išskaičiuoti sumą, kuria sumažėjo daikto vertė dėl jo naudojimo ar daikto išvaizdos praradimo arba dėl kitokių aplinkybių“, pažymėtina, kad pripažinus, jog vartotojas turi teisę nutraukti su paslaugos teikėju (rangovu) sudarytą sutartį ir susigrąžinti už netinkamos kokybės paslaugas sumokėtus pinigus, paslaugos teikėjui kyla ne tik pareiga įvykdyti vartotojo reikalavimą, susijusį su pinigų grąžinimu, bet paslaugos teikėjas, be kita ko, įgyja ir teisę susigrąžinti į vartotojo automobilį remonto metus sumontuotas detales, tačiau detalių susigrąžinimo veiksmus (išmontavimą ir kt.) iš esmės turi atlikti savo sąskaita. Šiame kontekste pažymėtina, jog kiekvienas ginčas Tarnyboje sprendžiamas individualiai ir ginčo nagrinėjimo metu vertinami rašytiniai ir (ar) daiktiniai įrodymai, prezumpcijos, gedimo pobūdis, vadovaujamasi teismų praktika ir kita.

Kokią kompensaciją geležinkelių transporto vežėjas turi suteikti keleiviui traukinio vėlavimo atveju?

Kokioms apgyvendinimo paslaugoms taikoma supaprastinta reglamentavimo procedūra?

Supaprastinta procedūra taikoma neklasifikuojamosioms apgyvendinimo paslaugoms.

Neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas apima:

• apartamentų komplekso paslaugos;
• kaimo turizmo paslaugos;
• nakvynės namų (angl. hostel) paslaugos;
• nakvynės ir pusryčių paslaugos;
• poilsio namų paslaugos;
• turistinio laivo apgyvendinimo paslaugos;
• turistinės stovyklos paslaugos;
• sanatorijos apgyvendinimo paslauga;
• trumpalaikio apgyvendinimo paslauga.

Neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas pageidaujantis teikti asmuo privalo per 10 darbo dienų nuo veiklos vykdymo pradžios Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateikti pranešimą apie neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikimą. Pranešime turi būti nurodyta: neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų teikėjo fizinio asmens vardas, pavardė, asmens kodas, adresas ir kontaktiniai duomenys arba juridinio asmens pavadinimas, kodas, buveinės adresas, kontaktiniai duomenys, neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų rūšis, apgyvendinimo paslaugų objekto pavadinimas, adresas, vietos koordinatės, kontaktiniai duomenys, kambarių (aikštelių, namelių) ir vietų skaičius.

Jokių kitų dokumentų apgyvendinimo paslaugas teikiančiam subjektui teikti nereikia.

Nurodytos paslaugos registruojamos www.vvtat.lt ir www.licencijavimas.lt interneto svetainėse neatliekant papildomo duomenų ar objekto patikrinimo.

Pasirašytas ir skenuotas Pranešimas apie apgyvendinimo paslaugų teikimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai teikiamas elektroniniu paštu – irena.leleiviene@vvtat.lt.

Pranešimas taip pat gali būti teikiamas:

• tiesiogiai – Vilnius, Algirdo g. 31, 302 kab.;
• paštu – adresu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Turizmo rinkos priežiūros skyriui, Vilniaus g. 25, 01402 Vilnius;
• elektroniniu būdu per Elektroninių valdžios vartų portalą www.epaslaugos.lt.

Kas gali teikti neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas?

Neklasifikuojamąsias apgyvendinimo paslaugas gali teikti tiek juridiniai, tiek fiziniai asmenys.

Ar neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų registravimas yra mokamas?

Neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų registravimas yra nemokamas.

Ar neklasifikuojamosioms apgyvendinimo paslaugoms teikti reikalingas higienos pasas?

Higienos pasas reikalingas šioms neklasifikuojamosioms apgyvendinimo paslaugoms teikti:

• nakvynės namų (angl. hostel) paslaugoms;
• poilsio namų paslaugoms;
• sanatorijos paslaugoms.

Daugiau informacijos apie leidimo-higienos paso išdavimą galima rasti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos tinklalapyje: https://nvsc.lrv.lt/lt/paslaugos/viesosios-ir-administracines-paslaugos/leidimo-higienos-paso-isdavimas.

Koks PVM tarifas taikomas neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų veiklai?

Neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų veiklai taikomas lengvatinis 9 proc. PVM tarifas, jei šios paslaugos yra registruotos kaip neklasifikuojamosios apgyvendinimo paslaugos.

Ar yra nustatyta atsakomybė už vertimąsi neklasifikuojamųjų apgyvendinimo paslaugų veikla neregistravus veiklos Valstybinėje vartotojų teisių apsaugos tarnyboje?

Administracinių nusižengimų kodekso 129 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už apgyvendinimo paslaugų teikimo reikalavimų, nustatytų Turizmo įstatyme, nesilaikymą. Už šį pažeidimą gali būti paskirta nuo 300 iki 560 eurų bauda.

Koks turizmo paslaugų rinkinys laikomas organizuota turistine kelione?

Turizmo paslaugų derinys, sudarytas iš ne mažiau kaip 2 skirtingų turizmo paslaugų – keleivių vežimo, apgyvendinimo, kuris nėra neatsiejama keleivių vežimo dalis ir yra skirtas ne nuolatinio gyvenimo tikslams, automobilių, motociklų ar kitų motorinių transporto priemonių nuomos ir kitos paslaugos, neatsiejamos nuo nurodytų turizmo paslaugų, –  laikomas organizuota turistine kelione, jeigu jis sudaromas pagal 1 ar 2 punkte išdėstytas sąlygas:

1) turizmo paslaugas turisto prašymu arba atsižvelgdamas į jo pasirinkimą ir prieš sudarydamas vieną sutartį dėl visų turizmo paslaugų sujungia vienas kelionių organizatorius;

2) turizmo paslaugos, nepaisant to, ar su skirtingais turizmo paslaugų teikėjais yra sudaromos atskiros sutartys, ar nesudaromos, atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

   a) turisto pasirenkamos prieš sutinkant už jas sumokėti ir įsigyjamos vienoje pardavimo vietoje;

   b) siūlomos ir (ar) parduodamos už bendrą kainą arba joms tokia kaina nustatoma;

   c) reklamuojamos arba parduodamos jas vadinant terminu „organizuota turistinė kelionė“, „paketas“ ar kitu panašiu terminu;

   d) sujungiamos sudarius sutartį, kuria kelionių organizatorius suteikia turistui teisę rinktis iš įvairių turizmo paslaugų rūšių;

   e) įsigyjamos iš atskirų turizmo paslaugų teikėjų naudojantis susietosiomis internetinio užsakymo sistemomis, kai turizmo paslaugų teikėjas, su kuriuo sudaryta pirmoji sutartis, perduoda turisto vardą ir pavardę, informaciją apie mokėjimą ir elektroninio pašto adresą kitam turizmo paslaugų teikėjui ar teikėjams, o sutartis su pastaruoju turizmo paslaugų teikėju ar teikėjais sudaroma ne vėliau kaip per 24 valandas po pirmosios kelionių organizavimo paslaugos užsakymo patvirtinimo.

Turizmo paslaugų derinys, kurį sudaro ne daugiau kaip vienos rūšies turizmo paslaugos – apgyvendinimas, vežimas, transporto nuoma – nesanti neatsiejama kelionės dalis (toliau – pagrindinė turizmo paslaugų derinio paslauga) ir sujungta su viena ar daugiau kitos rūšies turizmo paslaugų (toliau – papildomos turizmo paslaugų derinio paslaugos) nėra laikomas organizuota turistine kelione, jeigu pastarosios turizmo paslaugos atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

1) papildomos turizmo paslaugų derinio paslaugos nesudaro didelės turizmo paslaugų derinio vertės dalies, nėra esminė derinio dalis ir nėra reklamuojamos kaip esminė derinio dalis;

2) papildomos turizmo paslaugų derinio paslaugos yra pasirenkamos ir įsigyjamos po to, kai pradedama teikti pagrindinė turizmo paslaugų derinio paslauga.

Papildomos turizmo paslaugų derinio paslaugos sudarančios 25 procentus arba daugiau turizmo paslaugų derinio pagrindinės paslaugos vertės laikomos didele organizuotos turistinės kelionės vertės dalimi. Organizuotos turistinės kelionės pradžia laikoma bet kurios turizmo paslaugos, įtrauktos į organizuotą turistinę kelionę, teikimo pradžia.

Kokios yra kelionių organizatoriaus veiklos rūšys?

Galimos 3 kelionių organizatorius veiklos:

• Atvykstamasis turizmas – turistų iš užsienio valstybių kelionės po Lietuvos Respubliką;
• Išvykstamasis turizmas – turistų kelionės iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybes;
• Vietinis turizmas – Lietuvos Respublikos gyventojų kelionės po Lietuvos Respubliką.

Ar Lietuvos Respublikoje gali teikti paslaugas trečiųjų šalių kelionių organizatoriai ir kelionių pardavimo agentai?

Trečiosios valstybės, t. y. ne ES šalyse registruotas, kelionių organizatorius, kelionių pardavimo agentas, parduodantys arba siūlantys parduoti organizuotas turistines keliones Lietuvos Respublikoje, privalo būti įsisteigę Lietuvos Respublikoje ir atitikti Turizmo įstatyme nustatytus reikalavimus, taikomus kelionių organizatoriui ir kelionių pardavimo agentui.

Kelionių pardavimo agentas, parduodantis kelionių organizatoriaus registruoto ne ES šalyse (neatitinkančio Turizmo įstatymo 27 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo) organizuotas turistines keliones, privalo laikytis kelionių organizatoriams taikomų Civilinio kodekso 6.748 straipsnio „Informacijos ir dokumentų teikimas iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo“, 6.752(1) straipsnio „Organizuotos turistinės kelionės sutarties kainos keitimas“, 6.754(1) straipsnio „Žalos atlyginimas“ nuostatų, Turizmo įstatymo II skyriaus trečiojo skirsnio „Kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimas“ ir 19 straipsnio „Galimybė susisiekti su kelionių organizatoriumi per kelionių pardavimo agentą“ reikalavimų, išskyrus atvejus, kai kelionių pardavimo agentas pateikia Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai dokumentus, patvirtinančius kelionių organizatoriaus prievolių įvykdymo užtikrinimą.

Kaip gauti kelionių organizatoriaus pažymėjimą?

Juridinis arba fizinis asmuo (toliau – asmuo) norėdamas gauti kelionių organizatoriaus pažymėjimą Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai (toliau – Tarnyba) turi pateikti:

1. Tinkamai užpildytą prašymą išduoti kelionių organizatoriaus pažymėjimą. Prašymo forma juridiniam asmeniui, fiziniam asmeniui.
2. Tinkamai užpildytą nepriekaištingos reputacijos deklaraciją. Deklaracijos forma juridiniam asmeniui, fiziniam asmeniui.
3. Pelno (nuostolių) ataskaitą ir balansą (juridiniam asmeniui). Jei juridinis asmuo dar nevykdė veiklos, teikiamos pradinės būklės finansinės ataskaitos.
4. Galiojantį prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinantį dokumentą (draudimo įmonės pasirašytą prievolių įvykdymo laidavimo draudimo sutartį ir (arba) finansų įstaigos suteiktą finansinę garantiją), kurio minimalus galiojimo laikotarpis yra trys mėnesiai (taikoma išvykstamojo ir vietinio turizmo kelionių organizatoriams).

Asmeniui, kuris teikia prašymą gauti kelionių organizatoriaus pažymėjimą ir nori pradėti teikti kelionių organizavimo paslaugas, prievolių įvykdymo užtikrinimo suma negali būti mažesnė kaip:

          3 000 Eur, kai ketinama vykdyti tik vietinio turizmo veiklą;

          50 000 Eur, kai ketinama vykdyti išvykstamojo turizmo veiklą, neorganizuojant kelionių užsakomaisiais skrydžiais;

          200 000 Eur, kai ketinama vykdyti išvykstamojo turizmo veiklą, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais.

5. Sumokėti nustatyto dydžio valstybės rinkliavą. 

Išsamesnė informacija apie kelionių organizatoriaus pažymėjimo išdavimą pateikiama čia.

Kaip galėčiau sustabdyti / panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą?

Kelionių organizatorius gali kreiptis sustabdyti ar panaikinti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą tik tuomet, kai yra įvykdęs visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus turistams ir pateikia tai pagrindžiančius dokumentus. Be to, norint sustabdyti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą pagal prašymą iki 6 mėn., kelionių organizatoriaus (juridinio asmens) nuosavo kapitalo būklė turi atitikti Turizmo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas. 

Per 5 darbo dienas nuo asmens pateiktų dokumentų gavimo dienos jam išsiunčiamas patvirtinimas, kad nurodyti dokumentai yra gauti, prireikus – informaciją apie būtinybę patikslinti pateiktą informaciją.

Tarnyba prašymą nagrinėja tik gavusi visus tinkamai įformintus dokumentus ir informaciją, reikalingą pažymėjimo galiojimo sustabdymui / panaikinimui. Per 20 darbo dienų išnagrinėjusi asmens prašymą, pateiktus dokumentus ir įvertinusi atitiktį būti įvykdžius visus savo organizuotų turistinių kelionių įsipareigojimus turistams, Tarnyba gali:

1) priimti sprendimą sustabdyti / panaikinti pažymėjimo galiojimą;

2) priimti motyvuotą sprendimą atsisakyti sustabdyti / panaikinti pažymėjimo galiojimą, jeigu asmuo neatitinka Turizmo įstatyme nustatyto reikalavimo arba nepateikia tinkamų pagrindžiančių dokumentų.

Daugiau informacijos čia. 

Ar galiu pratęsti kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą?

Kai dėl objektyvių priežasčių per 10 darbo dienų sustabdymo terminą kelionių organizatorius negali pašalinti aplinkybių dėl kurių jo kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo sustabdytas, Tarnyba gali kelionių organizatoriaus motyvuotu prašymu kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymo terminą pratęsti, bet ne ilgiau kaip 10 darbo dienų ir ne daugiau kaip vieną kartą.

Norėdamas pratęsti sustabdymo terminą, kelionių organizatorius prašyme nurodo objektyvias priežastis ir, jei reikia, pateikia tai pagrindžiančius dokumentus.

Per 1 darbo dieną nuo asmens pateiktų dokumentų gavimo dienos jam išsiunčiamas patvirtinimas, kad nurodyti dokumentai yra gauti, prireikus – informaciją apie būtinybę patikslinti pateiktą informaciją.

Tarnyba prašymą nagrinėja tik gavusi visus tinkamai įformintus dokumentus ir informaciją, reikalingą pažymėjimo galiojimo sustabdymo pratęsimui. Per 1 darbo dieną išnagrinėjusi asmens prašymą, pateiktus dokumentus ir įvertinusi prašyme išdėstytas objektyvias aplinkybes, Tarnyba gali:

1) priimti sprendimą pratęsti kelionių organizatoriaus pažymėjimo sustabdymą;

2) priimti motyvuotą sprendimą atsisakyti pratęsti kelionių organizatoriaus pažymėjimo sustabdymą, jeigu asmens nurodytos priežastys nėra objektyvios arba nepateikia tinkamų prašyme nurodytų aplinkybių tikrumą pagrindžiančių dokumentų.

Atkreipiame dėmesį, kad priežastys ir aplinkybės, priklausančios nuo kelionių organizatoriaus, negali būti laikomos objektyviomis priežastimis ar nenumatytomis aplinkybėmis.

Daugiau informacijos čia.

Kokios priemonės taikomos laiku nepateikus kelionių organizatoriaus ataskaitos Valstybinei vartotojų teisų apsaugos tarnybai?

Už Ataskaitos nepateikimą iki nustatyto termino pabaigos Turizmo įstatyme numatytas kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimo sustabdymas 10 darbo dienų. Nepateikus ataskaitos per šį terminą, panaikinamas kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas. Tarnybai panaikinus kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą Turizmo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytu pagrindu, asmenims, dėl kurių teikiama Nepriekaištingos reputacijos deklaracija, penkerius metus apribojamos teisės dalyvauti kelionių organizatoriaus veikloje (Turizmo įstatymo 8 straipsnio 3 dalies 5 punktas).

Kokią informaciją iki organizuotos turistinės kelionės sutarties sudarymo turi suteikti kelionių organizatorius bei kelionių pardavimo agentas siūlant/parduodant organizuotą turistinę kelionę?

Jeigu įmonė yra veikianti, tačiau iki šiol neteikė kelionių agento paslaugų ir nori pradėti vykdyti agento veiklą, tai už kokį laikotarpį turi būti pateiktos balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos? 

Pagal Turizmo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, veikiantis juridinis asmuo turi pateikti metinės finansinės atskaitomybės dokumentus, t. y. už praėjusius ataskaitinius metus.

Ar fizinis asmuo gali vykdyti kelionių pardavimo agento veiklą?

Turizmo įstatymas nedraudžia vykdyti kelionių pardavimo agento veiklos fiziniams asmenims. Vykdydamas šią veiklą fizinis asmuo turi turėti individualios veiklos pažymą.

Ar reikalingas draudimas kelionių pardavimo agentui?

Pagal Civilinio kodekso 2.153 straipsnio nuostatą, prieš pradėdamas veiklą, prekybos agentas privalo apdrausti savo civilinę atsakomybę už galimą žalą, kurios gali būti atstovaujamajam ar tretiesiems asmenims dėl jo veiksmų. Konkreti suma nenustatyta.

Ar tais atvejais, kai kelionių agentūros yra registruotos kaip kelionių organizatoriai ir tuo pačiu metu vykdo ir kelionių pardavimo agentūrų veiklą, jos turi papildomai pateikti kelionių agentūros/agento deklaraciją?

Jeigu įmonė turi kelionių organizatoriaus licenciją, jai papildomai licencijuotis dar ir kelionių pardavimo agentu nereikia. Tačiau teikdami ketvirtines ir (ar) metines ataskaitas (AT01 arba AT02 formos) privalo nurodyti, kad vykdo kelionių pardavimo agento veiklą ir užpildyti atitinkamą ataskaitos lapą dėl kelionių pardavimo agento veiklos. 

Ar kelionių agentūrų darbuotojai, dirbantys kelionių agentūrose (juridiniuose asmenyse) turi teikti kelionių pardavimo agento deklaraciją norėdami vykdyti kelionių pardavimo agento veiklą?

Kelionių agentūros darbuotojai yra samdomi darbuotojai, todėl užtenka, kad įmonė licencijuotųsi kelionių pardavimo agentu. Jei įmonės darbuotojai papildomai dirba individualiai ir yra atskirai sudarę sutartis su kelionių organizatoriais, tokiu atveju jie turi pateikti kelionių agento deklaraciją savo vardu.

Kas atsakingas už pinigų grąžinimą, jei organizuotos turistinės kelionės sutartis buvo sudaryta per tarpininką, kuriam buvo perversti pinigai?

Organizuotos turtistinės kelionės sutarties šalys yra turistas (vartotojas) ir kelionių organizatorius, t. y. prievoliniai teisiniai santykiai susiklostė tik tarp turisto ir kelionių organizatoriaus (Civilinio kodekso 6.747 straipsnio 1 dalis). Pagal Civilinio kodekso 2.132 straipsnio 4 dalį tarpininkai nelaikytini kelionių organizatoriaus atstovais ir negali būti laikytini organizuotos turtistinės kelionės sutarties šalimi. Tarpininko vaidmuo pasireiškia tik tuo, kad tarpininkas atlieka tam tikrus veiksmus, kurie lemia organizuotos turistinės kelionės sudarymą tarp turisto ir kelionių organizatoriaus, tačiau tokie veiksmai įpareigojančių teisių ir pareigų tarp tarpininko ir turisto nesukuria.

Tai reiškia, jog per tarpininką sudaryta organizuotos turistinės kelionės sutartis laikytina teisiškai įpareigojanti tik sutarties šalis (t. y. turistą ir kelionių organizatorių). Nepaistant to, kad organizuotos turistinės kelionės sutartis buvo sudaryta per tarpininką, kelionių organizatorius turi vykdyti sutartyje įtvirtintus teisinius įsipareigojimus, o iš to kylančius ginčus, įskaitant ir dėl atsiskaitymo pagal sudarytas organizuotų turistinių  kelionių sutartis, spręsti tiesiogiai su pasirinktais tarpininkais.

Kaip gauti gido pažymėjimą?

Asmuo, norintis įgyti gido kvalifikaciją, turi turėti aukštąjį išsilavinimą, būti išklausęs ne trumpesnį kaip 250 akademinių valandų specialų gidų rengimo kursą, kuris apima ekskursijų rengimo ir vedimo metodikos, retorikos, profesinės etikos, bendravimo, psichologijos, Lietuvos kultūros, istorijos ir geografijos disciplinas, gidų veiklos teisinį reguliavimą ir būti išlaikęs praktinį ekskursijų vedimo egzaminą.

Norint gauti gido pažymėjimą, Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai reikia pateikti:

1. Užpildytą nustatytos formos prašymą (forma DOC formatuir forma PDF formatu);
2. Aukštojo mokslo diplomo kopiją;
3. Gidų rengimo kurso baigimo pažymėjimo kopiją;
4. Dokumentinę nuotrauką (skaitmeniniu formatu arba skenuotą);
5. Sumokėti nustatyto dydžio valstybės rinkliavą. 

Apmokėjimo rekvizitai:

Valstybės rinkliavos įmoka gali būti mokama ir į kitas Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas. Sąrašas pateikiamas čia.   

Atkreipiame dėmesį, kad išklausytas gidų rengimo kursas ir išlaikytas praktinis ekskursijų vedimo egzaminas galioja 2 metus, per kuriuos asmuo turi pateikti prašymą gauti gido pažymėjimą (Turizmo įstatymo 28 straispnio 3 dalis).

Pasirašytas ir skenuotas prašymas išduoti gido pažymėjimą teikiamas elektroniniu paštu – ieva.lankeliene@vvtat.lt.

Pranešimas taip pat gali būti teikiamas:

• tiesiogiai – Vilnius, Algirdo g. 31, 331 kab.;
• paštu – adresu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos Turizmo rinkos priežiūros skyriui, Vilniaus g. 25, 01402 Vilnius
• elektroniniu būdu per Elektroninių valdžios vartų portalą www.epaslaugos.lt.

Per kiek laiko pagaminamas gido pažymėjimas?

Gido pažymėjimas pagaminamas per 20 darbo dienų.

Kur galima atsiimti pagamintą gido pažymėjimą?

Paprastai gido pažymėjimą galima atsiimti Algirdo 31, Vilniuje 331 kab. Apie galimybę atsiimti gido pažymėjimą asmenys informuojami el. paštu.

Ar yra nustatyta atsakomybė už vertimąsi gido veikla neturint gido pažymėjimo?

Administracinių nusižengimų kodekso 127 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už neteisėtą vertimąsi profesine veikla. Už šį pažeidimą gali būti paskirta nuo 390 iki 1100 eurų bauda.

Kaip atskirti grožio paslaugas nuo asmens sveikatos priežiūros paslaugų?

Kas yra klaidinanti reklama?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 3 dalimi, klaidinanti reklama – reklama, kuri bet kokiu būdu, įskaitant ir jos pateikimo būdą, klaidina arba gali suklaidinti asmenis, kuriems ji skirta arba kuriuos ji pasiekia, ir kuri dėl savo klaidinančio pobūdžio gali paveikti jų ekonominį elgesį arba kuri dėl šių priežasčių pakenkia ar gali pakenkti kito asmens galimybėms konkuruoti. Kai sprendžiama, ar skleidžiama reklama yra klaidinanti, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje numatytais kriterijais.

Ar dėl klaidinančios reklamos gali skųstis ir verslo subjektai?

Reklamos vartotoju, vadovaujantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, laikomas asmuo, kuriam skiriama arba kurį gali pasiekti reklama. Taigi Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnyje, apibrėžiančiame pagrindines šio įstatymo sąvokas, yra nustatyta konkreti „reklamos vartotojo“ sąvoka ir joje nėra apibrėžta, kad reklamos vartotoju gali būti tik fizinis asmuo. Taigi, remiantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi, reklamos vartotoju laikomas tiek fizinis, tiek juridinis asmuo (tokios nuomonės laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas), todėl verslo subjektai, susidūrę su galimai klaidinančia reklama, turi teisę kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

Kokie yra pagrindiniai reikalavimai reklamai?

Reklama turi būti skleidžiama lietuvių kalba, turi būti etiška ir nedaryti neigiamos įtakos jautrioms vartotojų grupėms (pvz., vaikams), aiškiai matoma, įskaitoma ir suprantama vartotojui. Reklama turi būti neklaidinanti, nežeminanti konkurentų, o reklamuojama prekė ar paslauga turi iš tiesų pasižymėti visomis reklamoje įvardintomis savybėmis. Reklamoje pateikiama informacija vidutinio reklamos vartotojo neklaidins, jeigu ji atitiks išsamumo, teisingumo ir tinkamo pateikimo kriterijus. Kilus abejonėms dėl reklamos teisingumo, reklamos davėjui tenka pareiga pagrįsti reklamos teisingumą.

Kada laikoma, jog reklama yra išsami?

Tikėtina, jog skleidžiama reklama yra išsami, jei 1) reklamoje yra aiškiai nurodomi visi prekės įsigijimo mokesčiai ir joje nėra abstrakčių nuorodų (pvz., „yra papildomų sąlygų“, „daugiau informacijos ieškokite...“ ar pan.); 2) reklamoje aiškiai nurodoma, kurioms prekėms yra taikoma akcija ar nuolaida; 3) reklamoje aiškiai nurodoma, kuriose tam tikro tinklo parduotuvėse vyksta akcija ir pan.

Kada laikoma, jog pateikta reklama yra teisinga?

Tikėtina, jog reklama atitinka teisingumo kriterijų, jei 1) aukščiausiojo laipsnio būdvardžius („pigiausias“, „greičiausias“ ir pan.) apie objektyvias prekės savybes vartojate tik tada, kai tokį išskirtinumą galite pagrįsti; 2) reklamuojamos prekės sąlygos (pvz., mėnesinio mokesčio dydis sutarties laikotarpiu) galioja visą reklamoje nurodytą laikotarpį; 3) nurodyta pasiūlymo kaina yra teisinga, o nurodyta palyginamoji (referencinė) kaina yra pagrįsta ir atitinka realias rinkos kainas; 4) galite pagrįsti visas nurodomas prekės savybes (pvz., kad viešbutis turi keturias žvaigždutes); 5) vartotojams galite pateikti protingą reklamuojamos prekės kiekį ir pan.

Kada laikoma, jog reklama pateikta tinkamai?

Tikėtina, jog reklamoje esanti informacija yra pateikta tinkamai, jei dėl reklamos pateikimo būdo ar formos vartotojui nekyla nepagrįstų lūkesčių (pvz., vartotojai gali suprasti, kad dantų pasta, kurią reklamoje pristato žmogus baltu chalatu odontologijos kabinete, yra rekomenduojama medicinos darbuotojų, nors tokios rekomendacijos iš tiesų nėra, ir reklamoje tai nenurodoma).

Ko niekada negalima nurodyti reklamoje?

Tam tikri reklaminiai teiginiai yra draudžiami visais atvejais. Su šiuo „Juoduoju sąrašu“ galima susipažinti Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 7 straipsnyje. Pavyzdžiui, reklamoje negalima nurodyti, kad 1) Jūs ar Jūsų įmonė turi galiojančią licenciją parduoti reklamoje nurodytą prekę, nors taip nėra; 2) prekė gali gydyti ligas, funkcinius ar vystymosi sutrikimus, nors neturite tokių įrodymų; 3) prekė yra „nemokama“, jeigu vartotojas vis tik turi mokėti, išskyrus būtinas išlaidas, susijusias su prekės įsigijimu, paėmimu ar pristatymu.

Ar lyginamoji reklama taip pat draudžiama?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 6 straipsniu, lyginamoji reklama (reklama, kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ar paslaugos) leidžiama, kai laikomasi šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų.

Kaip įsitikinti, jog skleidžiama lyginamoji reklama nepažeidžia teisės aktų?

Tikėtina, jog skleidžiama lyginamoji reklama nepažeis teisės aktų, jei 1) reklama nėra klaidinanti; 2) reklamoje yra lyginamos prekės, tenkinančios tuos pačius poreikius ar skirtos tiems patiems tikslams; 3) reklamoje yra objektyviai lyginamos reikšmingos ir patikrinamos prekėms būdingos savybės (įskaitant ir kainą); 4) reklama nesukelia painiavos (t. y. reklamoje aiškiai yra nurodytas prekės gamintojas, reklamoje naudojamos spalvos ir grafikos elementai neklaidina savo panašumu į konkurentų logotipus ir pan.); 5) reklama nediskredituoja ir nemenkina konkurento ar jo produkto.

Kokia atsakomybė kyla už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo arba už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą?

2019-09-01 įsigaliojo naujos Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo bei Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo redakcijos, nustatančios didesnes baudas tiek už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo, tiek už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus: už minėtų įstatymų pažeidimus komercinės veiklos subjektams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 100 000 EUR, bet ne daugiau nei iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Tuo atveju, jei įstatymo pažeidimas padaromas pakartotinai per vienerius metus – gali būti skiriama bauda iki 6 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip 200 000 EUR.

Skiriant sankciją už minėtų įstatymų pažeidimus, visais atvejais atsižvelgiama į individualias vertinamos situacijos aplinkybes, pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, taip pat lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Skiriamos sankcijos dydis už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimą apskaičiuojamas vadovaujantis 2019-09-25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 983 patvirtintu Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašu. Skiriamos sankcijos dydis už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimą apskaičiuojamas 2019-09-18 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 970 patvirtintu Įspėjimų ir baudų už Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašu.

Ar visais atvejais, gavus vartotojo prašymą, pradedamas tyrimas dėl galimo Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo arba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimo?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalimi, pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma, jeigu 1) pranešime (skunde) nurodyto pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas priežiūros institucijos kompetencijai; 2) pranešime (skunde) nurodyti faktai jau buvo nagrinėti; 3) nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai; 4) pranešimas (skundas) neatitinka jam keliamų reikalavimų ir pareiškėjas pranešimo (skundo) trūkumų nepašalina; 5) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti, kad šis įstatymas buvo pažeistas; 6) vartotojo pranešime (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai. Pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą taip pat gali būti atsisakoma tuo atveju, jeigu reklamos savitvarkos institucija pateikia priežiūros institucijai dokumentą, patvirtinantį, kad pranešime (skunde) nurodyti faktai jau buvo nagrinėti, dėl jų reklamos savitvarkos institucija yra priėmusi sprendimą ir šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą padaręs reklaminės veiklos subjektas nutraukė pažeidimą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo 16 straipsnio 3 dalimi, pradėti prašymo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma, jeigu: 1) prašyme (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai; 2) prašymas (skundas) neatitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir šie trūkumai nepašalinami; 3) prašyme (skunde) nurodyto pažeidimo nagrinėjimas nepriskirtas Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetencijai; 4) prašyme (skunde) nurodyti faktiniai duomenys jau buvo patikrinti; 5) nėra faktinių duomenų, kurie leistų pagrįstai įtarti šio įstatymo pažeidimą, arba Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba prašymą (skundą), atsižvelgdama į jo esmę, nagrinėja kitų įstatymų nustatyta tvarka; 6) nuo dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie prašyme (skunde) nurodytą šio įstatymo pažeidimą, iki prašymo (skundo) padavimo yra praėję daugiau kaip šeši mėnesiai, bet visais atvejais – daugiau kaip treji metai nuo pažeidimo padarymo dienos.

Kada laikoma, jog prašyme (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai?

2019-12-30 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-314 buvo patvirtinti Mažareikšmių Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo pažeidimų kriterijai, o 2019-12-30 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-313 – Mažareikšmių Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pažeidimų kriterijai.

Taigi, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, vertindama, ar Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo arba Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pagrindu Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybai pateiktame prašyme (skunde) nurodyti faktai yra mažareikšmiai, atsižvelgia į Mažareikšmių pažeidimų kriterijus. Nors nė vienas iš Mažareikšmių pažeidimų kriterijų neturi iš anksto nustatytos lemiamos įtakos Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos sprendimui dėl prašyme (skunde) nurodytų faktų pripažinimo mažareikšmiais, mažareikšmio pažeidimo kriterijumi, pvz., gali būti laikoma tai, jog galimas pažeidimas įvyko dėl techninės klaidos arba tai, jog galimas pažeidimas yra susijęs su pavienio asmens (pareiškėjo) ar nedidelės grupės vartotojų interesais ar individualiu vartotojo bei komercinės veiklos subjekto ginču.

Lietuvos Respublikos reklamos įstatymas nedetalizuoja reklamos žymėjimo socialinėje erdvėje. Kaip reiktų žymėti reklaminius įrašus, pvz., socialinio tinklo „Instagram“ paskyroje?

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, siekdama pateikti rekomendacijas reklamos socialinėje erdvėje skleidėjams, 2019-12-10 Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktoriaus įsakymu Nr. 1-295 patvirtino Reklamos žymėjimo socialinėje erdvėje gaires. Gairėse nurodyta, kad lietuviškai arba Lietuvos auditorijai skleidžiama reklama žymima: #Reklama arba #Remiama/Sponsored.

Gairėse pažymėta, jog, skleidžiant reklamą socialiniame tinkle „Instagram“: 1) Reklaminio teksto pradžioje uždėtas žymuo „Reklama“ būtų laikomas gera praktika; 2) Žymuo „Reklama“ turi būti aiškiai perskaitomas, todėl nepatartina jo apjungti su bendrovių prekės ženklų pavadinimais ar kita informacija (pvz., #saugusvairavimasreklama); 3) Padėka bendrovei nėra pakankamas atskleidimas, kad produkcija ar paslauga nuomonės formuotojui buvo suteikta nemokamai; 4) Tikslesnės frazės, tokios kaip „dėkoju XYZ už nemokamą produktą“; „ačiū XYZ už padovanotą ABC“ yra pakankamos šios informacijos atskleidimui, jei tai buvo viskas, ką už minėtą paslaugą nuomonės formuotojui  suteikė  verslininkas.  Jeigu  šis  žymuo yra   per   ilgas, reklamą galima žymėti aukščiau nurodytais žymenimis #Reklama ir #Remiama/Sponsored; 5) Nuomonės formuotojas neprivalo nurodyti visko, ką jam yra suteikęs komercinės  veiklos  subjektas  už  apžvalgos  parengimą.  Užtenka nurodyti „Reklama“, „Apmokėta“; 6) Interneto tinklalapių nuorodų naudojimas nėra pakankama priemonė atskleisti, kad platinama informacija yra reklama; 7) Prekės ženklo ar bendrovės pažymėjimas vien tik žymeniu „@“ (pvz., @prekėsženklas), „bendradarbiaujat su“, „konkursas“, „partnerystė“ nelaikytinas tinkamu; 8) Jei  už  reklamą  atlyginama  ne  tik  produktais,  bet  ir  sumokama, reklama turi būti žymima iš karto aiškiai matomu žodžiu „Reklama“ arba #Reklama; 9) Žymuo „Reklama“ neturėtų būti tarp kitų žymenų; 10) Po „Instagram“ įrašu žymuo „Reklama“ (#Reklama) turėtų būti teksto pradžioje  arba  iškart  po  įrašu,  nedarant  tarpų  tarp  teksto  ir grotažymių.

Gairėse taip pat pateikta detali informacija, kokie reklaminiai įrašai turi būti žymimi kaip reklama, bei specialūs reikalavimai, keliami „Instagram Stories“ bei reklaminių įrašų, skleidžiamų socialiniuose tinkluose „Facebook“ bei „Youtube“ žymėjimui. Nepamirškite, jog reklaminis įrašas visais atvejais turi atitikti ir kitus Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme bei Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatytus reikalavimus: reklama turi būti išsami, aiški ir neklaidinanti, ypatingas dėmesys reklamai vaikams (pvz., reklamoje vaikams nenaudojamas tiesioginis raginimas pirkti), neklaidinama dėl maisto, maisto papildų ir kosmetikos produktų savybių.

Kokia atsakomybė kyla už paslėptos reklamos socialiniuose tinkluose skleidimą?

Už Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 8 straipsnio (paslėptos reklamos skleidimas) pažeidimą komercinės veiklos subjektams gali būti skiriamas įspėjimas arba bauda iki 100 000 EUR, bet ne daugiau nei iki 3 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais. Tuo atveju, jei įstatymo pažeidimas padaromas pakartotinai per vienerius metus – gali būti skiriama bauda iki 6 procentų jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė kaip 200 000 EUR. Tais atvejais, kai paslėptą reklamą skleidžia fizinis asmuo, už paslėptos reklamos skleidimą taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 144 straipsnio 4 dalimi, už paslėptos reklamos skleidimą fiziniam asmeniui skiriama bauda nuo 140 iki 300 EUR, tuo atveju, jei pažeidimas padaromas pakartotinai – nuo 300 iki 560 EUR.

Kodėl kosmetikos gaminių reklamoje negalima naudoti teiginių „be parabenų“, „nebandyta su gyvūnais“ ir pan.?

2019-07-01 įsigaliojo 2017 m. Europos Komisijos vadovaujamos Darbo grupės parengtas techninis dokumentas, kuriame numatyta, kad teiginiai apie kosmetikos gaminį turi būti objektyvūs, nežeminti ir nenuvertinti konkurentų, neturi klaidinti dėl teisėtai naudojamų sudedamųjų medžiagų. Tokie teiginiai, kaip: „Be…“, „sudėtyje nėra…“ – neleistini, kai klaidina, kai remiasi numanoma neigiama nuomone apie medžiagos ar medžiagų grupės saugumą. „Be…“, „sudėtyje nėra…“ – teiginiai leidžiami naudoti informavimo tikslais, siekiant vartotojui suteikti jam svarbią informaciją, lemiančią produkto pasirinkimą. Pavyzdžiui, leidžiamas teiginys „Be gyvūninės kilmės sudedamųjų medžiagų“, kuris galimai svarbus veganams, arba „Sudėtyje nėra alkoholio“ – ši informacija gali būti aktuali tiems, kurie, pavyzdžiui, ieško burnos skalavimo skysčio visai šeimai. Techninis dokumentas nustato ir tai, kad neturėtų būti naudojami teiginiai apie konkrečią produkto naudą, kai ši nauda yra tik minimalių teisinių reikalavimų laikymasis. Pvz., neturėtų būti naudojamas teiginys „nebandyta su gyvūnais“ ar jį iliustruojantis triušiuko ženklas, kadangi Europos Sąjungoje apskritai yra draudžiama prekiauti kosmetikos produktais, kurie yra testuoti su gyvūnais. Atitinkamai, teiginys „be parabenų“, atsižvelgiant į tai, kad parabenų yra įvairių ir sveikatai pakenkti gali tik kai kurie, nėra leistinas. Techniniame dokumente minima ir daugiau teiginių, kurie nuo 2019-07-01 neturėtų būti naudojami, pvz., „Šis produktas atitinka ES teisės aktus“ (visi produktai turi atitikti teisės aktų reikalavimus); „Nealergiškas, kadangi be konservantų“ (ne visi konservantai sukelia alergijas); „Sudėtyje nėra hidrochinono (ar kitos ES teritorijoje draudžiamos medžiagos)“ (draudžiamų medžiagų visais atvejais negali būti); „Sudėtyje nėra silikono“ (jei sudėtyje silikono yra); „Drėkina 24 valandas“ (jei drėkina trumpiau); „Sudėtyje yra medaus“ (jei sudėtyje yra tik medaus kvapo); „Be alergiją sukeliančių medžiagų“ (negalima 100 proc. garantuoti, jog produktas nesukels alergijos); „Be kvepalų“ (kai sudėtyje yra medžiagų, atliekančių kvepalų funkciją); „Senėjimą lėtinantis“ ir pan.

Kokie reikalavimai keliami elektrotechnikos prekių pardavėjams?

Tarnyba parengė atmintinę, kurioje susitemino svarbiausius reikalavimus ir patarimus, kuriuos privalo žinoti kiekvienas prekybą elektrotechnika vykdantis verslininkas. Atmintinėje pateikiamos svarbiausios pardavėjo pareigos, patarimai vykdant garantinius įsipareigojimus ir rengiant sutartis su vartotojais, aptarta svarbiausia informacija apie nuotolines sutartis, primenami reikalavimai reklamai, taip pat prekių ženklinimo ir saugos reikalavimai.

Ar vartotojas turi teisę nutraukti paslaugų teikimo sutartį nepasibaigus jos terminui?

Ką reikia žinoti sudarant rangos sutartis?

• Civilinio kodekso 6.644 straipsnyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

• Rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką.
• Rangovas privalo atlikti sutartyje sulygtą darbą iš savo medžiagos, savo priemonėmis ir jėgomis, jeigu ko kita nenustato sutartis. Rangovas, atliekantis darbą iš savo medžiagos, atsako už blogą medžiagos kokybę.
• Užsakovas turi teisę bet kuriuo metu tikrinti darbų atlikimo eigą ir kokybę, nesikišdamas į rangovo ūkinę komercinę veiklą.
• Rangovui neatlikus ar netinkamai atlikus vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas savo teises gali ginti vienu šių būdų, t. y. pareikšti vieną iš numatytų reikalavimų: reikalauti pakartotinai ir neatlygintinai atlikti darbus; atlyginti trūkumų šalinimo išlaidas; pasinaudoti numatytomis pirkėjo teisėmis. Pažymėtina, jog pagal teisės normas, jei rangovas neatlieka ar netinkamai atlieka vartojimo rangos sutartyje numatytą darbą, užsakovas turi teisę savo pasirinkimu reikalauti alternatyvių jo teisių gynimo būdų, o būtent, kad: darbas būtų atliktas iš naujo, išskyrus atvejus, kai darbo trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl užsakovo kaltės; kad būtų atitinkamai sumažinta darbų kaina; kad rangovas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų darbų trūkumus arba atlygintų užsakovo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties.

Kodėl svarbu pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą?

• Perdavimo-priėmimo aktas yra dokumentas, kuriame fiksuojamos statybos rangos sutarties įsipareigojimų įvykdymas arba neįvykdymas, t. y. atlikti darbai be trūkumų, su trūkumais ir pan. Pagal Civilinio kodekso 6.692 straipsnio, 6.694 straipsnio nuostatas, užsakovas privalo priimti rangovo perduodamus statybos darbus.
• Akivaizdžių trūkumų nenurodymas perdavimo-priėmimo akte reiškia trūkumų nekonstatavimą, todėl vėliau jais remtis negalima. Civilinio kodekso 6.662 str. 3 d. nurodyta, kad užsakovo pareiga – atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte nurodyti akivaizdžius trūkumus. Akivaizdžiais trūkumais laikomi tokie trūkumai, kuriuos galima nustatyti. Neakivaizdūs trūkumai yra tie, kurių nebuvo galima nustatyti normaliai priimant daiktą, bet išryškėjo vėliau tiek naudojant statinį, tiek dėl metų laikų.
• Nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo perduotų darbų atsitiktinio darbų rezultato žuvimo ar sugedimo rizika pereina užsakovui.
• Užsakovas perduodamų darbų gali nepriimti tik Civiliniame kodekse nustatytais atvejais:

1. 1. Kai rangovas pažeidžia viso darbi atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (Civilinio kodekso 6.652 str. 4 d.);
   2. Kai pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (Civilinio kodekso 6.694 str. 5 d.);
   3. Kai nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje numatytą paskirtį, o dėl šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (Civilinio kodekso 6.694 str. 6 d.).

• Su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus. Statybos rangos sutartis yra atlygintinė sutartis. Užsakovas privalo sumokėti už atliktus darbus. Civilinio kodekso 6.687 straipsnyje numatyta, kad ,,užsakovas privalo apmokėti už statybos darbus statybos rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka“.
• Užsakovui neįvykdžius pareigos pasirašyti perdavimo-priėmimo aktą, rangovas įgyja teisę jį pasirašyti vienašališkai. Teisė vienašališkai pasirašyti darbų perdavimo-priėmimo aktą įtvirtinta Civilinio kodekso 6.694 str. 4 d., kuris reglamentuoja, jeigu viena iš šalių atsisako pasirašyti šį aktą, jame daroma žyma apie atsisakymą ir aktą pasirašo kita šalis.
• Darbų perdavimo-priėmimo aktas žymi garantinio termino pradžią. Civilinio kodekso 6.666 str. 5 d. skelbia, kad tuo atveju, jeigu rangos sutartis nenustato ko kita, garantinis terminas pradedamas skaičiuoti nuo to momento, kai darbų rezultatą priėmė arba turėjo priimti užsakovas. Civilinio kodekso 6.698 str. 2 d. reglamentuoja, kad garantiniai terminai pradedami skaičiuoti nuo darbų rezultato atidavimo naudoti dienos.

Garantinis terminas gali būti skaičiuojamas tiek nuo perdavimo-priėmimo akto, tiek nuo statinio pripažinimo tinkamu naudoti, jeigu šalys taip susitarė statybos rangos sutartyje. Šalims nesutarus dėl garantinio termino pradžios, šis terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo perdavimo-priėmimo akto pasirašymo, nes būtent šiuo aktu statybos darbų rezultatas perduodamas užsakovui.

Ketiname prekiauti elektrotechnikos gaminiais. Kokie reikalavimai šių gaminių saugai ir ženklinimui?

Esu pirmus metus veiklą vykdantis verslininkas. Ar turi teisę inspektorius, atlikdamas mano veiklos patikrinimą ir nustatęs neatitikimus, mane bausti?

2011 m. didžioji dauguma verslo priežiūros institucijų pasirašė Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų. Šiuo dokumentu priežiūros institucijos įsipareigojo pirmaisiais įmonės metais aktyviai teikti konsultacijas bei pagalbą, padedant laikytis teisės aktų, o ne skubėti skirti baudas.

Deklaracijoje institucijos įsipareigojo kiekvienai naują veiklą pradėjusiai įmonei netaikyti baudų ar veiklos ribojimų. Nustačius pažeidimų, pirmiausia nustatomas terminas jiems ištaisyti, kuris, atsižvelgus į aplinkybes, gali būti ir pratęsiamas. Baudos ar veiklos apribojimai taikomi tik išimtinais atvejais, kaip paskutinė priemonė, įvertinus, ar teisės aktų reikalavimų laikymasis negali būti užtikrintas kitais būdais. Deklaracija pasirašyta siekiant gerinti verslo aplinką, skatinti darbo vietų kūrimą ir išsaugojimą, mažinti administracinę naštą verslui.

Daugiau apie Deklaraciją ir Priežiūros institucijas, kurios taiko Deklaraciją dėl pirmųjų verslo metų galite rasti čia:  https://eimin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/verslo-aplinka/verslo-prieziuros-politika/deklaracija-del-pirmuju-verslo-metu.

Kas atsakingas už prekybos centre sudaužytą/sugadintą prekę?