*skip_to_content*
en

Patarimai vartotojui

Klausimai-atsakymai

 

1. Kaip ir kur pateikti prašymą dėl klaidinančios reklamos?

Reklamos įstatymo 5 straipsnio 1 dalis nustato klaidinančios reklamos draudimą. Susidūrus su galimai klaidinančia reklama, reiktų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, pateikiant pasirašytą prašymą, nurodant aiškų reikalavimą bei pridedant prašyme nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (reklamos kopiją). Prašymo Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai formą galite rasti šioje nuorodoje: http://vvtat.lt/vartotojams/kaip-pateikti-prasyma/431

 

2. Nepageidauju gauti reklamos į savo pašto dėžutę. Ką turėčiau daryti, jog tokia reklama man daugiau nebūtų teikiama?

Informuojame, jog jeigu asmuo nepageidauja gauti reklamos, jis, siekdamas aiškiai išreikšti šį nesutikimą, ant gaunamųjų laiškų dėžutės nurodo, kad reklamos gauti nepageidauja. Reklamos įstatymo 13 straipsnio 2 dalis nustato, jog draudžiama tiesiogiai teikti reklamą konkrečiam asmeniui, jeigu yra aiškiai išreikštas šio asmens nesutikimas. Už šio straipsnio pažeidimą reklaminės veikslo subjektui gali būti skiriamos Reklamos įstatyme numatytos sankcijos.

 

3. Ar gali bendrovė teikti reklamą elektroniniu paštu ar telefonu be mano sutikimo?

Pažymėtina, kad reklama telefonu, telefaksu, elektroniniu paštu gali būti teikiama tik reklamos vartotojo sutikimu arba jo prašymu, todėl bendrovė, prieš teikdama reklamą minėtais sklaidos būdais, privalo turėti išankstinį vartotojo sutikimą ar prašymą teikti jam reklamą.

 

4. Ar ginklų ir šaudmenų reklama yra draudžiama?

Rklamos įstatymo 16 straipsnis nustato, kad ginklų ir šaudmenų reklama leidžiama tik jų prekybos vietose, ginklų, šaudmenų parodose ir specialistams skirtuose leidiniuose.

 

5. Kaip ir kur kreiptis dėl neleidžiamos lyginamosios reklamos?

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 6 straipsniu, lyginamoji reklama (reklama, kurioje tiesiogiai arba netiesiogiai nurodomas reklamos davėjo konkurentas, jo prekės ar paslaugos) leidžiama, kai laikomasi šiame straipsnyje nurodytų reikalavimų. Tikėtina, jog skleidžiama lyginamoji reklama nepažeis teisės aktų, jei 1) reklama nėra klaidinanti; 2) reklamoje yra lyginamos prekės, tenkinančios tuos pačius poreikius ar skirtos tiems patiems tikslams; 3) reklamoje yra objektyviai lyginamos reikšmingos ir patikrinamos prekėms būdingos savybės (įskaitant ir kainą); 4) reklama nesukelia painiavos (t. y. reklamoje aiškiai yra nurodytas prekės gamintojas, reklamoje naudojamos spalvos ir grafikos elementai neklaidina savo panašumu į konkurentų logotipus ir pan.); 5) reklama nediskredituoja ir nemenkina konkurento ar jo produkto.

Pastebėjus neleidžiamą lyginamąją reklamą, reiktų kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą, pateikiant nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (reklamos kopiją). 

 

6. Ar prieš pateikiant Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai prašymą įvertinti pardavėjo ar paslaugų vykdomą, galimai nesąžiningą komercinę veiklą, vartotojas privalo pirmiausia raštu kreiptis į komercinės veiklos subjektą, ar galima iš karto kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą?

Vartotojų teisių apsaugos įstatyme nustatyta, jog vartotojas, manantis, kad pardavėjas ar paslaugų teikėjas pažeidė jo teises ar teisėtus interesus, susijusius su vartojimo sutartimi, pirmiausia privalo raštu kreiptis į pardavėją ar paslaugų teikėją ir nurodyti savo reikalavimus, išskyrus atvejus, kai vartotojas tiesiogiai kreipiasi į teismą. Pažymėtina, jog Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas nenumato privalomo kreipimosi į pardavėją ar paslaugų teikėją, todėl vartotojas, manantis, jog komercinės veiklos subjektas vykdo galimai nesąžiningą komercinę veiklą, gali iš karto kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą.

 

7. Pastebėjau, jog sporto renginyje, kuris vyko mokykloje, buvo iškabintas reklaminis energinio gėrimo plakatas. Maisto įstatyme nustatytas draudimas parduoti, nupirkti ar kitaip perduoti energinius gėrimus jaunesniems kaip 18 metų asmenims, tačiau ar yra nustatyti draudimai tokiai reklamai, ypač mokyklose, kurias lanko nepilnamečiai?

Reklamos įstatymo 14 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog draudžiama nurodyti energinius gėrimus kaip rėmėjų gaminius ar kitaip juos reklamuoti:
1) ugdymo įstaigose, kurias lanko jaunesni kaip 18 metų asmenys;
2) koncertų, sporto, labdaros ir (ar) paramos bei kitų renginių, skirtų asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, vietose ir jų reklamoje;
3) teatro spektaklių, kino filmų ir videofilmų, skirtų asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, demonstravimo vietose ir jų reklamoje;
4) visuomenės informavimo priemonėse, skirtose asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, ir jų reklamoje;
5) akcijose, konkursuose, skirtuose asmenims, jaunesniems kaip 18 metų, ir jų reklamoje.
Draudžiama energinius gėrimus nemokamai platinti reklamos tikslais jaunesniems kaip 18 metų asmenims. Energinių gėrimų reklamoje privalo būti įrašyti žodžiai „nevartoti su alkoholiniais gėrimais“.

 

8. Ar gali bendrovė savo reklamoje be asmens sutikimo naudoti jo atvaizdą?

Reklamos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 7 punktas nustato, kad reklama draudžiama, jeigu joje be fizinio asmens sutikimo minimas jo vardas, pavardė, pateikiama jo nuomonė, informacija apie jo privatų ar visuomeninį gyvenimą, turtą, naudojamas fizinio asmens atvaizdas. Taigi, reklaminės veiklos subjektas, norėdamas savo reklamoje naudoti asmens atvaizdą, privalo iš anksto gauti asmens sutikimą dėl atvaizdo panaudojimo reklamoje.

 

9. Ar galiu pateikti prašymą Jūsų institucijai dėl reklamos įvertinimo, kuri buvo skleidžiama prieš 2 metus?

Reklamos įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 3 punkte nustatyta, jog pradėti pranešimo (skundo) nagrinėjimo procedūrą atsisakoma motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu arba motyvuotu jos įgalioto pareigūno sprendimu, jeigu nuo šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui arba kai reklamos davėjas reklamoje nurodo įsipareigojimus tam tikram laikotarpiui, – nuo pažeidimo paaiškėjimo dienos praėjo daugiau kaip vieni metai.


10. Per kiek laiko priežiūros institucija išnagrinėja Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme bei Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimus ir skiria baudas?
Reklamos įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimai turi būti išnagrinėti ir nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo priežiūros institucijos nutarimo pradėti šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimo nagrinėjimo procedūrą priėmimo dienos. Motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 6 mėnesiams.

Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimai turi būti išnagrinėti ir priežiūros institucijos nutarimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarimo pradėti prašymo nagrinėjimo procedūrą priėmimo dienos. Motyvuotu priežiūros institucijos nutarimu šis terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip 3 mėnesiams.

 

11. Pagal ką nustatomas skiriamos baudos dydis už Reklamos bei Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymų pažeidimus?

Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą.

 

12. Ar galima reklaminės veiklos subjektui, kuris pažeidė Reklamos įstatymo nuostatas, skirti nuobaudą – įspėjimą?

Informuojame, jog 2013 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojus naujai Reklamos įstatymo redakcijai, neliko administracinės nuobaudos – įspėjimo, kuri praktikoje buvo taikoma tais atvejais, kai pažeidimas mažareikšmis ir pažeidimais nepadaro esminės žalos šio įstatymo saugomiems asmenų interesams.

 

13. Ar galima grąžinti, keisti dovanų kuponą (čekį)? Ar privalo bendrovės leisti pirkėjui pasinaudoti dovanų kuponais, kai nurodytas ant kupono terminas yra pasibaigęs?

Informuojame, kad dovanų kuponas (čekis) savo esme yra pirkimo-pardavimo sutarties požymių turinti sutartis trečiojo asmens naudai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.162 straipsnio 1 dalimi, sutartis sudaroma pateikiant pasiūlymą (oferta) ir priimant pasiūlymą (akceptas) arba kitais šalių susitarimą pakankamai įrodančiais veiksmais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.156 straipsnio, kuris įtvirtina sutarties laisvės principą, 1 dalyje nurodyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti šio kodekso nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams. Atsižvelgiant į tai, pirkdamas dovanų kuponą asmuo, sutinka su jame nurodytomis sąlygomis, jog kuponas yra negrąžinimas, taip pat ir su nurodytu terminu. Jeigu dovanų kupone nurodytas jo galiojimo terminas, dovanų kupono turėtojui praleidus jame nurodytą terminą, pardavėjo prievolė pasibaigia. Tokiu būdu pardavėjas gali pratęsti galiojimo terminą ar priimti dovanų kuponą ir grąžinti pinigus tik geranoriškai susitarus.

 

14. Ar kosmetikos gaminiai gali turėti gydomųjų savybių, pavyzdžiui, numalšinti skausmą ar gydyti žaizdeles?

Kosmetikos gaminys - tai medžiaga arba mišinys, skirtas išorinėms žmogaus kūno dalims (epidermiui, plaukams, nagams, lūpoms ir išoriniams lyties organams) arba dantims arba burnos ertmės gleivinei, norint tik arba daugiausia valyti, kvėpinti, pakeisti išvaizdą, apsaugoti išlaikyti jų gerą būklę arba pašalinti kūno kvapus. Pažymėtina, kad kosmetikos gaminių reklamoje vartojami teiginiai turi būti pagrįsti teisinga ir su gaminiu susijusia informacija: teiginyje nurodyta sudedamoji dalis būtinai turi būti ir gaminyje, konkrečios sudedamosios dalies savybės neturi būti siejamos su gaminio savybėmis, teiginiai neturi leisti manyti, kad nuomonės – patikrinti teiginiai, jei tos nuomonės nėra pagrįstos patikrinamais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys, kad gaminio veiksmingumo pristatymas grindžiamas tik turimais patvirtinančiais įrodymais. Jeigu nurodoma, kad gaminys turi gydomųjų ar profilaktinių savybių, tokiu atveju toks gaminys privalo būti registruotas kaip vaistinis preparatas ar medicinos prietaisas.

 

15. Ar pardavėjas privalo parduoti prekę ta kainą, kuri yra nurodyta prekės kainolapyje?

Vartotojai turi teisę gauti teisingą ir visapusišką informaciją valstybine kalba apie parduodamas prekes, teikiamas paslaugas. Komercinės veiklos subjektui yra keliami didesni profesinio atidumo, rūpestingumo reikalavimai, todėl jis parduodamas prekes privalo būti atidus, rūpestingas ir suteikti vartotojams teisingą ir neklaidinančią informaciją apie produktų kainas ir joms taikomas nuolaidas. Atkreiptinas dėmesys, kad informacija apie prekės ar paslaugos kainą yra esminė ir daranti įtaką vartotojų sprendimui dėl sandorio, todėl komercinės veiklos subjektas privalo pateikti teisingą ir neklaidinančią infromaciją apie prekės ar paslaugos kainą. 

 

16.  Ar gali būti rodoma reklama kino teatruose ir videosalėse filmo metu?

Rodant filmus kino teatruose ir videosalėse, reklama gali būti teikiama tik prieš kino filmo rodymą  ir (ar) po jo.

Įstatymų naujovės